Paryžiuje kyla pasipriešinimas naujam Nacionalinės Asamblėjos paviljonui: beveik 100 000 parašų

Peticija artėja prie 100 000

Paryžiuje įsibėgėja ginčas dėl planuojamo naujo priėmimo paviljono prie Nacionalinės Asamblėjos rūmų Palais-Bourbon. Internetinė peticija, raginanti stabdyti projektą, publikavimo metu buvo surinkusi beveik 100 000 parašų.

Kritikai teigia, kad planuojamas šiuolaikinio stiklo statinys pakeistų istorinį 1888 metais pastatytą akmeninį paviljoną. Anot jų, tai būtų ne tik architektūrinis, bet ir paveldosauginis lūžis vienoje jautriausių Senos krantinių vietų.

Kas labiausiai kelia aistras?

Projektą palaiko Nacionalinės Asamblėjos vadovybė, argumentuodama, kad reikalingos patogesnės erdvės lankytojams. Numatyta, jog naujame paviljone atsirastų informavimo ir edukacinės zonos, taip pat kavinė ir suvenyrų parduotuvė.

Tačiau paveldo apsaugos organizacija Sites & Monuments mano, kad tokios funkcijos parlamentui yra antraeilės, o pats sprendimas griauti istorinį paviljoną – pernelyg radikalus. Organizacija pabrėžia, kad teritorija patenka į saugomo paveldo reglamentavimo zoną, o bet koks ryškus pokytis gali paveikti viso urbanistinio ansamblio vientisumą.

„Problema ta, kad šis pastatas suardytų simetriją ir įneštų daug naujos medžiagos, pirmiausia stiklo“, – sakė Sites & Monuments vadovas Julienas Lacaze.

Jo teigimu, planuojamas sprendimas keistų vietos charakterį keliais aspektais: atsirastų didelis stiklo kiekis aplinkoje, kur dominuoja akmuo, būtų pakeista istorinių fasadų ir krantinės linijų dermė. Kritikai taip pat akcentuoja, kad nugriautas paveldinis elementas nebegalėtų būti sugrąžintas.

Kaina ir leidimų kelias

Diskusijas kursto ir numatoma projekto kaina – 52,8 mln. eurų. Nors skelbiama, kad lėšos būtų užtikrinamos pačios institucijos, o ne papildomai skiriamos iš valstybės biudžeto, oponentai pabrėžia viešųjų finansų jautrumą ir riziką, kad galutinė suma statybų metu gali išaugti.

Pasak projekto kritikų, ankstesni leidimų bandymai esą susidūrė su taisyklėmis, taikomomis saugomoms teritorijoms, todėl procedūros buvo koreguojamos. Būtent dėl to pastaruoju metu itin daug dėmesio sulaukė Paryžiaus tarybos sprendimai, susiję su urbanistinių nuostatų pritaikymu, kad projektas atitiktų reikalavimus.

„Pavojingiausia yra sunaikinti istorinį pastatą. Kai nugriauni ir pastatai tai, kas nedera su aplinka, sprendimo neįmanoma atšaukti“, – sakė Julienas Lacaze.

Jis taip pat teigia, kad esama alternatyvų, kurios leistų išlaikyti 1888 metų paviljoną ir pritaikyti jį šiuolaikiniams poreikiams. Kaip vieną iš pavyzdžių jis mini japonų architektų studijos SANAA siūlytą kryptį, kai šiuolaikiškumas derinamas su akmens tąsa, o ne dominuojančiu stiklu.

Politinis fonas ir kas bus toliau

Peticiją palaiko įvairių politinių pažiūrų veikėjai, o tai rodo, kad klausimas peržengė vien architektūros bendruomenės ribas. Kritikai projektą sieja ir su politiniu noru palikti ryškų pėdsaką kadencijoje, pristatant statinį kaip institucijos atvirumo simbolį.

Tuo metu Paryžiaus savivaldybė yra nurodžiusi, kad projektas dar turės pereiti statybos leidimo procedūras, o savivaldybės vaidmuo bus konsultacinis. Vis dėlto oponentai tvirtina, kad sprendimai dėl urbanistinių taisyklių jau rodo politinį pritarimą projekto krypčiai.

„Darysime viską, kas teisėta. Turime teisę rinkti parašus ir ginčyti leidimą teisme“, – sakė Julienas Lacaze.

Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar peticija peraugs į formalų teisinį ginčą dėl statybos leidimo ir paveldo apsaugos reikalavimų. Organizacija, inicijavusi kampaniją, skelbia ketinanti dalyvauti viešo svarstymo procesuose ir, prireikus, siekti sprendimo per teismus.