Sveikatos apsaugos ministerija paaiškino, kada gydytojas gali nuotoliniu būdu išrašyti e. receptą vaistams ir suformuoti e. siuntimą konsultacijai ar tyrimams. Esminė taisyklė išlieka ta pati: sprendimą priima gydytojas, įvertinęs medicinines indikacijas, o ne vien paciento prašymą.
Ministerijos teigimu, e. receptas gali būti išrašomas nuotoliu be atvykimo į gydymo įstaigą, jeigu toks sprendimas neprieštarauja konkrečioms sveikatos priežiūros srities taisyklėms ir klinikinei praktikai. Gydytojas privalo įvertinti, ar nuotolinė konsultacija šiuo atveju yra pakankama ir saugi.
Išimtis taikoma pacientams, gaunantiems pakaitinę palaikomąją terapiją. Jiems vaistai gali būti skiriami tik per kontaktinę, gyvai vykstančią konsultaciją, nes šiai grupei taikomi griežtesni saugumo ir kontrolės reikalavimai.
Kaip išrašomas e. receptas?
Skirdamas vaistus nuotoliniu būdu gydytojas remiasi paciento ar jo atstovo pateikta informacija apie nusiskundimus ir savijautą, taip pat duomenimis iš medicininės dokumentacijos. Tai reiškia, kad nuotolinė paslauga labiausiai tinka tęstiniam gydymui, kai gydytojas jau žino paciento ligos istoriją ir stebi būklę.
Po recepto suformavimo pacientas paprastai gauna pranešimą į telefoną su recepto numeriu ir jo įvykdymo kodu. Tačiau pats receptas nėra automatinis: gydytojas turi įsitikinti, kad vaistai reikalingi, tinka pagal būklę ir nekelia papildomų rizikų.
Gydymo įstaigos specialistas taip pat privalo pažymėti nuotolinę konsultaciją elektroninėje sveikatos sistemoje, įrašydamas reikalingą informaciją apie sprendimo pagrindimą. Šie įrašai svarbūs tiek tęstinumui, tiek kokybės kontrolei.
Kada nuotoliu suteikiamas e. siuntimas?
Ministerija nurodo, kad e. siuntimas specialistui, tyrimams ar ištyrimui taip pat gali būti suformuotas nuotolinės konsultacijos metu. Gydytojas turi įvertinti paciento būklę ir nuspręsti, ar būtinas papildomas ištyrimas ar konsultacija.
Toks formatas ypač aktualus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, kai periodiniai tyrimai atliekami reguliariai, o būklę prižiūri tas pats gydytojas. Kaip ir e. recepto atveju, siuntimas negali būti išduodamas vien paciento noru, jei nėra medicininio pagrindo.
Kur siuntimo dažnai nereikia?
Ministerija taip pat primena, kad daliai specialistų siuntimas nėra būtinas. Įprastai žmogus gali tiesiogiai kreiptis, pavyzdžiui, į gydytoją odontologą ar gydytoją psichiatrą, o skubios pagalbos atvejais pagalba teikiama nedelsiant, nepriklausomai nuo siuntimo.
Praktikoje siuntimo reikalavimai gali skirtis pagal paslaugos pobūdį ir gydymo įstaigos organizavimą, todėl gyventojams rekomenduojama pasitikslinti registruojantis. Vis dėlto bendra logika nesikeičia: siuntimas reikalingas tada, kai paslauga turi būti pagrįsta gydytojo įvertinimu ir tyrimų ar konsultacijos tikslingumu.
Kada galima nuotoliu gauti nedarbingumą?
Karo padėties laikotarpiu ir tris mėnesius po jos gydytojai gali nuotoliniu būdu suformuoti medicininę išvadą dėl laikino nedarbingumo, jei žmogui pasireiškia COVID-19, gripo ar kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų simptomai. Tokiu atveju pacientas su gydytoju susisiekia telefonu ar internetu, o gydytojas įvertina būklę pagal apklausą.
Nuotoliu medicininė išvada gali būti išduodama iki penkių kalendorinių dienų. Jei nedarbingumas užsitęsia, pacientui paprastai reikia atvykti apžiūrai, kad gydytojas galėtų priimti sprendimą dėl tęsinio.
Ministerija pabrėžia, kad visais atvejais medicininiai sprendimai dėl gydymo, tyrimų ar nedarbingumo priimami gydytojo atsakomybe. Tai daroma įvertinus sveikatos būklę ir esant medicininėms indikacijoms.
Leave a Reply