Atradimas, pakeitęs archeologiją
1901 metais prie Graikijos Antikiteros salos kempinių narai aptiko Romos laikų laivo nuolaužas. Tarp amforų ir skulptūrų iš jūros dugno iškeltas surūdijęs bronzos ir medžio gabalas vėliau tapo vienu garsiausių archeologijos radinių.
Paaiškėjo, kad tai sudėtingas dantračių mechanizmas, datuojamas maždaug 150–100 metais prieš mūsų erą. Šiandien jis dažnai vadinamas ankstyviausiu žinomu analoginiu „kompiuteriu“, nes leido skaičiuoti dangaus ciklus.
Kaip veikė „senovės kompiuteris“
Mechanizme buvo daugiau nei 30 ranka sukamų bronzinių dantračių, kurie modeliuodavo Mėnulio ir Saulės judėjimo dėsningumus. Tyrėjai nurodo, kad čia naudota ir epicitinių dantračių sistema, primenanti šiuolaikinį diferencialą, padėjusi tikslinti skaičiavimus.
Priekinėje dalyje, kaip manoma, buvo rodoma kalendoriaus ir dangaus kūnų padėtis, o specialus pusiau šviesus, pusiau tamsus rutuliukas vizualiai perteikdavo Mėnulio fazę. Galinėje pusėje buvę keli ciferblatai siejami su Metono ciklu, Saroso ciklu ir exeligmos korekcija, naudojama užtemimų prognozėms tikslinti.
Dar viena detalė, kuri stebina istorikus, yra užuominos į panheleninių sporto žaidynių kalendorių. Tai rodo, kad įrenginys buvo ne tik astronominis, bet ir praktiškai pritaikomas kasdieniam laiko skaičiavimui.
Rentgeno tyrimai ir neišspręstos abejonės
Mechanizmo prasmę atskleisti padėjo dešimtmečius trukę tyrimai: 1959 metais fizikas Derekas de Solla Price pradėjo sistemingai analizuoti išlikusius fragmentus. Kartu su graikų mokslininkais atliktos rentgeno ir gama spindulių nuotraukos leido pamatyti viduje paslėptus dantračius ir užrašus.
Iš viso iš laivo nuolaužų buvo iškelta 82 fragmentai, o kai kurie dantračiai turėjo itin daug dantukų, liudijančių aukštą metalo apdirbimo kultūrą. Būtent dėl šio sudėtingumo mechanizmas iki šiol yra tyrimų objektas tiek archeologams, tiek inžinieriams.
Vis dėlto mokslinėje bendruomenėje nėra visiškos vienybės, kiek tiksliai ir patikimai įrenginys veikė praktikoje. Kai kurių simuliacijų rezultatai rodo, kad tam tikrų planetų padėčių rodmenys galėjo turėti reikšmingą paklaidą, o menkiausi gamybos netikslumai teoriškai galėjo sukelti dantračių strigimą.
„Tai senovės pasaulio visata, pamatyta kitu kampu: Žemė centre, o planetos sukasi aplink ją, kaip graikai įsivaizdavo prieš daugiau nei du tūkstantmečius“, – sakė tyrėjas Raulis Perezas Enriquezas.
Šiandien Antikiteros mechanizmas saugomas Nacionaliniame archeologijos muziejuje Atėnuose. Jo kopijos kuriamos edukacijai, o pažangūs vaizdinimo metodai padeda iš naujo perskaityti užrašus ir tikslinti rekonstrukcijas, todėl ši istorija dar nėra baigta.
Leave a Reply