Ilgai maišomi, ant viryklės verdami slyvų powidlai kadaise atimdavo visą dieną, o klaida kainuodavo prisvilusį puodą ir sugadintą skonį. Šiandien vis daugiau žmonių renkasi paprastesnį būdą: lėtą slyvų tirštinimą orkaitėje, kai didžiąją darbo dalį atlieka karštis ir laikas.
Šis metodas ypač patogus tiems, kurie nori natūralesnių atsargų žiemai ir vengia pridėtinio cukraus. Slyvose natūraliai yra cukrų ir pektinų, todėl ilgai kaitinant jos sutirštėja iki tirštos, karamelinės konsistencijos, o skonis tampa sodrus ir gilus.
Geriausiai tinka vengrinės slyvos: jos paprastai būna mažiau vandeningos, turi daugiau pektinų ir lengvai atsiskiria nuo kauliuko. Labai sultingos ar ypač saldžios veislės dažniau tinka uogienėms ar kompotams, nes jas tenka ilgiau garinti, o skonis gali tapti pernelyg saldus.
Kaip veikia orkaitės metodas?
Vietoje puodo naudojamas gilesnis kepimo indas ar skarda, kad masė garuotų tolygiai ir neprisviltų. Orkaitėje slyvos lėtai praranda drėgmę, ima irti, o spalva iš tamsiai violetinės pamažu virsta giliai ruda.
Praktikoje slyvos be kauliukų suberiamos į indą ir kepamos apie 160 laipsnių temperatūroje kelias valandas. Retkarčiais masę verta pamaišyti mediniu šaukštu, kad tirštėjimas vyktų vienodai ir kraštai neperdžiūtų.
Dažniausiai pakanka 6–7 valandų, kol masė tampa tiršta ir lipni, primenanti plastiliną, o kvapas įgauna karamelės natų. Jei powidlai atrodo per skysti, juos galima kepti dar maždaug valandą, o jei per tiršti, atsargiai atskiesti keliais šaukštais vandens.
Kaip suprasti, kad powidlai jau paruošti?
Paprastas būdas yra lėkštutės testas: šaukštelį masės uždėkite ant atvėsintos lėkštutės ir palaukite apie pusę minutės. Perbraukus pirštu per vidurį, paruoštoje masėje lieka aiški, neužbėganti žymė.
Kitas ženklas matomas ant šaukšto: geri powidlai krenta stora juosta, o ne bėga kaip skystas kompotas. Jei palikus dubenį kelioms minutėms paviršiuje susidaro lengvai blizganti plėvelė, dažniausiai tai rodo, kad masė pakankamai sutirštėjo.
Pasterizacija: ypač svarbi be cukraus
Powidlai be pridėtinio cukraus gali būti jautresni gedimui, todėl sterilumas ir pasterizacija tampa esminiai. Karštą masę reikia sudėti į švarius, iškaitintus stiklainius, nuvalyti kraštus ir nedelsiant sandariai užsukti.
Tuomet stiklainiai statomi į puodą su ant dugno patiesta šluoste, užpilami vandeniu maždaug iki dviejų trečdalių aukščio ir kaitinami apie 15 minučių nuo užvirimo momento. Išėmus stiklainius, juos galima apversti dangteliu žemyn ir palikti atvėsti, o laikant vėsiai ir tamsiai atsargos paprastai išsilaiko iki metų.
Leave a Reply