JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė atidedantis planuotus 50 proc. muitus daliai Kanados importo, po to, kai šalys paskutinėmis valandomis pasiekė preliminarų susitarimą. Pasak jo, sprendimas suteikia laiko užbaigti dokumentus ir tęsti derybas, kurios iki šiol vyko įtemptame fone.
Buvo skelbiama, kad muitai būtų taikomi maždaug 17,3 mlrd. eurų vertės Kanados prekėms, o jų įsigaliojimas buvo numatytas artimiausią naktį. Trumpas nurodė, kad priemonė stabdoma trims dienoms, o per šį laiką siekiama pasiekti galutinį kompromisą.
„Aš sustabdžiau 50 proc. muitus Kanadai trims dienoms, nes Kanada ir JAV, užbaigus dokumentus, turi susitarimą“, – sakė Donaldas Trumpas.
Jeigu muitai būtų įsigalioję, jie būtų paveikę įvairias kasdienes prekes – nuo sporto inventoriaus iki medicinos priemonių. Nors ekonominis smūgis konkrečioms kategorijoms galėjo būti ribotas, politinės pasekmės būtų buvusios gerokai platesnės, nes Kanada buvo įspėjusi apie atsakomąsias priemones.
Pernai abiejų šalių prekyba prekėmis ir paslaugomis siekė apie 760 mlrd. eurų, todėl bet koks staigus tarifų didinimas būtų atsiliepęs tiekimo grandinėms ir kainoms. Kanada itin priklausoma nuo JAV rinkos: reikšminga dalis jos eksporto keliauja būtent į pietinį kaimyną.
Tarifų atidėjimas įvyko po intensyvių kontaktų aukščiausiu lygiu. Kanados premjero Marko Carney biuras nurodė, kad per pastarąsias dvi dienas jis su Trumpu kalbėjosi telefonu du kartus, įskaitant pokalbį tą pačią dieną prieš sprendimą.
Kas slypi už tarifų grėsmės
Ši tarifų istorija išryškina platesnę Trumpo prekybos strategiją, kurioje muitai naudojami kaip spaudimo ir derybinės galios priemonė. JAV administracija argumentuoja, kad tarifais siekiama apsaugoti vietos gamybą ir priversti partnerius daryti naujų nuolaidų.
Kartu toks kursas kelia rizikų pačioms Jungtinėms Valstijoms, nes muitus formaliai sumoka importuotojai, o dalis kaštų dažnai perkeliama vartotojams per didesnes kainas. Artėjant politiniams ciklams, bet koks papildomas kainų spaudimas tampa jautrus, ypač kai visuomenė skundžiasi pragyvenimo brangimu.
Retai taikomas teisinis kelias
Pranešimuose taip pat akcentuojama, kad Vašingtonas svarstė pasitelkti labai retai minimą 1930 metų Tarifo įstatymo 338 skirsnį, leidžiantį taikyti iki 50 proc. muitus šalims, kurios, JAV vertinimu, diskriminuoja amerikiečių verslą. Ši nuostata laikoma ypač griežta, nes joje numatyta plati prezidento diskrecija.
Tokio instrumento naudojimas iš esmės rodytų grįžimą prie istorinių protekcionizmo praktikų, kurios, ekonomistų vertinimu, XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje prisidėjo prie pasaulinės prekybos susitraukimo. Dėl to šiuolaikinėje prekybos politikoje tokios priemonės paprastai vertinamos kaip kraštutinės.
Derybos dėl Šiaurės Amerikos prekybos
JAV ir Kanada tuo pat metu dalyvauja ir platesnėse diskusijose dėl Šiaurės Amerikos prekybos taisyklių, o tarifų grėsmė tampa papildomu svertu derybose. Artimiausios dienos parodys, ar trijų dienų pauzė taps keliu į tvarų susitarimą, ar tik trumpu atokvėpiu prieš naują eskalaciją.
Rinkos dalyviai paprastai jautriai reaguoja į signalus apie muitų politiką, nes ji tiesiogiai veikia įmonių kaštus, investicinius planus ir tiekimo grandinių sprendimus. Dėl to galutinis susitarimo turinys bus svarbus ne tik dvišaliams santykiams, bet ir platesniam prekybos stabilumui regione.
Leave a Reply