CP v2

Tag: Markas Carney

  • Trumpas stabdo 50 proc. muitus Kanadai: paskutinės minutės sandoris ir 3 dienų terminas

    Trumpas stabdo 50 proc. muitus Kanadai: paskutinės minutės sandoris ir 3 dienų terminas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė atidedantis planuotus 50 proc. muitus daliai Kanados importo, po to, kai šalys paskutinėmis valandomis pasiekė preliminarų susitarimą. Pasak jo, sprendimas suteikia laiko užbaigti dokumentus ir tęsti derybas, kurios iki šiol vyko įtemptame fone.

    Buvo skelbiama, kad muitai būtų taikomi maždaug 17,3 mlrd. eurų vertės Kanados prekėms, o jų įsigaliojimas buvo numatytas artimiausią naktį. Trumpas nurodė, kad priemonė stabdoma trims dienoms, o per šį laiką siekiama pasiekti galutinį kompromisą.

    „Aš sustabdžiau 50 proc. muitus Kanadai trims dienoms, nes Kanada ir JAV, užbaigus dokumentus, turi susitarimą“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Jeigu muitai būtų įsigalioję, jie būtų paveikę įvairias kasdienes prekes – nuo sporto inventoriaus iki medicinos priemonių. Nors ekonominis smūgis konkrečioms kategorijoms galėjo būti ribotas, politinės pasekmės būtų buvusios gerokai platesnės, nes Kanada buvo įspėjusi apie atsakomąsias priemones.

    Pernai abiejų šalių prekyba prekėmis ir paslaugomis siekė apie 760 mlrd. eurų, todėl bet koks staigus tarifų didinimas būtų atsiliepęs tiekimo grandinėms ir kainoms. Kanada itin priklausoma nuo JAV rinkos: reikšminga dalis jos eksporto keliauja būtent į pietinį kaimyną.

    Tarifų atidėjimas įvyko po intensyvių kontaktų aukščiausiu lygiu. Kanados premjero Marko Carney biuras nurodė, kad per pastarąsias dvi dienas jis su Trumpu kalbėjosi telefonu du kartus, įskaitant pokalbį tą pačią dieną prieš sprendimą.

    Kas slypi už tarifų grėsmės

    Ši tarifų istorija išryškina platesnę Trumpo prekybos strategiją, kurioje muitai naudojami kaip spaudimo ir derybinės galios priemonė. JAV administracija argumentuoja, kad tarifais siekiama apsaugoti vietos gamybą ir priversti partnerius daryti naujų nuolaidų.

    Kartu toks kursas kelia rizikų pačioms Jungtinėms Valstijoms, nes muitus formaliai sumoka importuotojai, o dalis kaštų dažnai perkeliama vartotojams per didesnes kainas. Artėjant politiniams ciklams, bet koks papildomas kainų spaudimas tampa jautrus, ypač kai visuomenė skundžiasi pragyvenimo brangimu.

    Retai taikomas teisinis kelias

    Pranešimuose taip pat akcentuojama, kad Vašingtonas svarstė pasitelkti labai retai minimą 1930 metų Tarifo įstatymo 338 skirsnį, leidžiantį taikyti iki 50 proc. muitus šalims, kurios, JAV vertinimu, diskriminuoja amerikiečių verslą. Ši nuostata laikoma ypač griežta, nes joje numatyta plati prezidento diskrecija.

    Tokio instrumento naudojimas iš esmės rodytų grįžimą prie istorinių protekcionizmo praktikų, kurios, ekonomistų vertinimu, XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje prisidėjo prie pasaulinės prekybos susitraukimo. Dėl to šiuolaikinėje prekybos politikoje tokios priemonės paprastai vertinamos kaip kraštutinės.

    Derybos dėl Šiaurės Amerikos prekybos

    JAV ir Kanada tuo pat metu dalyvauja ir platesnėse diskusijose dėl Šiaurės Amerikos prekybos taisyklių, o tarifų grėsmė tampa papildomu svertu derybose. Artimiausios dienos parodys, ar trijų dienų pauzė taps keliu į tvarų susitarimą, ar tik trumpu atokvėpiu prieš naują eskalaciją.

    Rinkos dalyviai paprastai jautriai reaguoja į signalus apie muitų politiką, nes ji tiesiogiai veikia įmonių kaštus, investicinius planus ir tiekimo grandinių sprendimus. Dėl to galutinis susitarimo turinys bus svarbus ne tik dvišaliams santykiams, bet ir platesniam prekybos stabilumui regione.

  • Trumpas smogia Kanadui: 50 proc. muitai daugeliui prekių – įtampa auga, deryboms duotas terminas

    Trumpas smogia Kanadui: 50 proc. muitai daugeliui prekių – įtampa auga, deryboms duotas terminas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie 50 proc. muitus daugumai iš Kanados įvežamų prekių, argumentuodamas, kad Kanada esą nesąžiningai diskriminuoja amerikietiškus automobilius, alkoholį ir pieno produktus. Baltieji rūmai nurodė, kad sprendimas įsigalios po 30 dienų, paliekant laiko deryboms.

    Naujausi tarifai netaikomi daliai išteklių ir žaliavų, įskaitant energijos produktus, kalio trąšų žaliavas, žuvį bei kritinius mineralus. Tačiau apmokestinimas apima ir prekes, kurios anksčiau buvo apsaugotos nuo importo mokesčių pagal JAV, Meksikos ir Kanados susitarimą.

    Grėsmė kainoms ir rinkoms

    Ekonomistai pabrėžia, kad tarifai iš esmės yra importo mokestis, kurį įmonės dažnai perkelia pirkėjams per aukštesnes kainas. Dėl to didėja infliacijos rizika, ypač jei brangsta plačiai naudojami vartojimo produktai ir pramonės komponentai.

    Neapibrėžtumas taip pat gali smogti tiekimo grandinėms, kurios tarp JAV ir Kanados per dešimtmečius tapo glaudžiai susietos, ypač automobilių ir dalių sektoriuje. Verslui papildomas iššūkis yra tai, kad dalis gamybos procesų vyksta per abi sienos puses, todėl tarifas gali daugintis keliuose etapuose.

    Kanados reakcija ir atsako scenarijai

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad Kanada remia laisvą ir sąžiningą prekybą bei yra pasirengusi intensyvioms deryboms su Vašingtonu. Jis pabrėžė, kad prekybiniai ginčai didina kaštus šeimoms, ypač Jungtinėse Valstijose.

    „Šis prekybos ginčas padidino išlaidas šeimoms, ypač JAV. Kanada pasirengusi intensyviai dirbti, kad išspręstume likusius klausimus abipusei piliečių naudai“, – sakė Markas Carney.

    Tuo metu Ontarijo provincijos vadovas Dougas Fordas viešai įspėjo, kad Kanada gali atsakyti simetriškai, jei tarifai įsigalios. Verslo organizacijos ragina išnaudoti 30 dienų langą deryboms, nes platesnis tarifų karas smogtų abiejų šalių eksportuotojams.

    Politinis ir teisinis fonas JAV

    JAV administracija nurodė, kad prezidentas pasirašė kelis dokumentus, kuriais tarifai pradedami taikyti remiantis senesnėmis prekybos teisės nuostatomis. Kritikai teigia, kad tokie instrumentai gali būti išplėsti ir kitų prekybos partnerių atžvilgiu, sukeldami didelę riziką globaliai prekybai.

    Tarifų politika tampa ir politiniu išbandymu pačiam Trumpui, ypač artėjant Kongreso rinkimams. Demokratų atstovai argumentuoja, kad importo mokesčiai pirmiausia padidina kainas vartotojams ir gali išprovokuoti atsakomąsias priemones prieš sektorius, kuriuos siekiama apsaugoti.

    Tuo pat metu Baltieji rūmai pabrėžia, jog tarifai esą skatina gamybos grįžimą į JAV, nors tokio efekto mastas dažnai priklauso nuo investicijų, darbo rinkos ir alternatyvių tiekėjų galimybių. Per artimiausias savaites pagrindiniu klausimu taps tai, ar abi pusės susitars dėl išimčių ar kompromiso, kad būtų išvengta platesnio prekybos karo.

  • Kanada renkasi „Saab“ arktinės žvalgybos orlaiviams: ką tai keičia santykiuose su JAV

    Kanada renkasi „Saab“ arktinės žvalgybos orlaiviams: ką tai keičia santykiuose su JAV

    Sprendimas dėl arktinės žvalgybos

    Kanada pradeda oficialias derybas su Švedijos bendrove „Saab“ dėl naujo arktinės žvalgybos orlaivių parko įsigijimo. Apie tai gegužės 27 dieną Otavoje paskelbė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney.

    Pasak jo, sprendimas siejamas su dviem kryptimis: greitesniu gynybinių pajėgumų stiprinimu Arktyje ir siekiu mažinti ekonominę bei pramoninę priklausomybę nuo JAV. Kanada pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie būtinybę diversifikuoti tiekimo grandines ir partnerystes.

    JAV konkurentai lieka nuošalyje

    Kanados pasirinkimas reiškia, kad nuošalyje lieka du amerikietiški variantai: „L3Harris“ siūlomas „Aeris X“ ir „Boeing“ „E-7 Wedgetail“. Dėl to sprendimas vertinamas ne tik kaip karinis pirkimas, bet ir kaip politinis signalas.

    „GlobalEye įsigijimas padės vienu metu apsaugoti mūsų Šiaurę ir stiprinti ekonomiką“, – sakė Markas Carney.

    „Saab“ savo ruožtu pabrėžė planus perduoti Kanados pramonei žinias ir technologijas, kad dalis vertės liktų šalies viduje. Tokia praktika gynybos pirkimuose dažnai siejama su vietos pramonės pajėgumų auginimu ir didesniu tiekimo saugumu krizės metu.

    Arktis tampa strateginiu prioritetu

    Kanados vyriausybė Arktį įvardija kaip strateginę sritį, kur auga valstybių konkurencija ir žvalgybinė veikla. Šio regiono reikšmę didina ir klimato kaita: ilgėjant navigacijos sezonui bei atsiveriant naujiems maršrutams, didėja poreikis stebėti oro erdvę ir jūrų kelius.

    Tokie orlaiviai paprastai naudojami ankstyvajam perspėjimui, situacijos stebėsenai ir oro bei jūrų taikinių aptikimui dideliais atstumais. Tai ypač aktualu šiaurinėse teritorijose, kur infrastruktūra reta, o reagavimo laikas kritiškai svarbus.

    Galimas poveikis santykiams su Vašingtonu

    Pasirinkimas bendradarbiauti su Europos gamintoju gali apsunkinti dialogą su JAV administracija, ypač turint omenyje anksčiau viešai skambėjusią kritiką dėl Kanados svarstymų peržiūrėti naikintuvų „F-35“ įsigijimo planus. JAV pareigūnai taip pat buvo užsiminę apie įtampos augimą gynybos bendradarbiavimo formatuose.

    Markas Carney pabrėžė, kad istoriškai artimi Kanados ir JAV santykiai, jo vertinimu, yra „negrįžtamai pasikeitę“, todėl Otava turi plėsti ekonominių ir saugumo ryšių spektrą. Ši kryptis reiškia, kad gynybos pirkimai vis dažniau bus vertinami per platesnę strateginės autonomijos prizmę.

  • Carney ir Alberta sutaria dėl naftotiekio į Ramųjį vandenyną: ką tai keičia Kanados vienybei?

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ir Albertos premjerė Danielle Smith pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama paspartinti naftotiekio projektą, galintį į Ramiojo vandenyno kryptį perkelti daugiau nei 1 mln. barelių naftos per dieną. Otava šį žingsnį pristato kaip ekonominį proveržį ir signalą, kad federacija gali susitarti net aštriausiais klausimais.

    Planuojama, kad naujas maršrutas atvertų tiesiogines eksporto galimybes į Azijos energijos rinkas, įskaitant Japoniją, Pietų Korėją, Kiniją ir Indiją. Toks diversifikavimas ypač išryškėjo po pastarųjų metų prekybos įtampų, kai Kanada vis garsiau kalba apie per didelę priklausomybę nuo JAV rinkos.

    Naftotiekis ir politinė įtampa

    Susitarimas pasiektas tuo metu, kai Albertoje vėl suaktyvėjo separatistinės nuotaikos ir raginimai surengti referendumą dėl atsiskyrimo. Provincijoje seniai tvyro įsitikinimas, kad federalinė valdžia per griežtai riboja išteklių plėtrą, ypač per klimato politiką ir energetikos reguliavimą.

    „Šiandien kalbame ir apie pasitikėjimo kūrimą veikiančioje Kanadoje, paremtą bendradarbiavimu tarp valdžios lygių, kai kartu statome pragmatiškai ir ambicingai“, – sakė Markas Carney.

    Danielle Smith pabrėžė, kad remia „suverenitetą vieningoje Kanadoje“ ir teigė, jog Albertos tikslas yra ne atsiskirti, o užtikrinti provincijos konstitucinių teisių gerbimą. Tuo pat metu ji siekia sumažinti politinę temperatūrą provincijoje, kur dalis judėjimų spaudžia valdžią eiti radikalesniu keliu.

    Kas numatyta grafike ir kas dar neaišku

    Projektą kol kas kaip iniciatorė stumia Albertos Jungtinė konservatorių partija, žadanti paraišką federalinei valdžiai pateikti iki liepos 1 dienos. Federalinė vyriausybė signalizuoja, kad sprendimai galėtų būti priimti iki spalio, tačiau tai siejama su konsultacijomis su čiabuvių bendruomenėmis ir Britų Kolumbijos provincija.

    Optimistiniame scenarijuje statybos galėtų prasidėti apie 2027 metų rugsėjį, o nafta į uostą Britų Kolumbijoje pasiektų ne vėliau kaip 2033–2034 metais. Kartu pabrėžiama, kad vėliau projektą turėtų perimti privatus sektorius, nors konkreti įmonė kol kas neįvardijama.

    Klimato sąlygos ir investuotojų interesas

    Susitarimas siejamas su nauju emisijų reguliavimo rėmu Albertos naftos ir dujų sektoriui, įskaitant naftos smėlio gavybą. Taip pat numatoma judėti pirmyn su anglies dioksido surinkimo ir saugojimo infrastruktūra, kuri pristatoma kaip priemonė priartėti prie nulinės grynosios taršos tikslo iki 2050 metų.

    Otavai tai kartu yra bandymas įrodyti rinkoms, kad Kanada pajėgi įgyvendinti didelius energetikos projektus, nepaisant vidaus politinių nesutarimų. Carney vadovaujama vyriausybė anksčiau susidūrė su kritika ir vidiniais nesutarimais dėl naftotiekių, o daliai investuotojų svarbiausia išlieka reguliacinis stabilumas ir aiškios taisyklės visam projekto laikotarpiui.

  • Europos politinė bendrija Jerevane: Merzo nebuvimas, Carney debiutas ir įtampos dėl saugumo

    Europos politinė bendrija Jerevane: Merzo nebuvimas, Carney debiutas ir įtampos dėl saugumo

    Kas vyko Europos politinėje bendrijoje?

    Armėnijos sostinėje Jerevane pirmadienį įvyko aštuntasis Europos politinės bendrijos susitikimas. Šis formatas, pradėtas Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, sutelkia plačią Europos valstybių ir partnerių grupę neformalioms diskusijoms.

    Skirtingai nei dauguma ES ar NATO viršūnių susitikimų, Europos politinė bendrija paprastai nebaigiama rašytomis išvadomis ar teisiškai įpareigojančiais sprendimais. Vis dėlto Jerevane greta dvišalių susitikimų ir simbolinių kadrų netrūko temų, atskleidusių įtampas dėl saugumo, energetikos ir transatlantinių santykių.

    Merzo nebuvimas ir transatlantinė įtampa

    Susitikimo foną ryškiai paženklino vieno svarbiausių Europos lyderių nedalyvavimas. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas į Jerevaną neatvyko, o tai, pasak susitikime dalyvavusių pareigūnų, buvo aptarinėjama ne mažiau nei pačios darbotvarkės temos.

    Merzas pastarosiomis dienomis atsidūrė JAV ir Europos santykių audros centre po viešų pasisakymų, sukėlusių nepasitenkinimą Vašingtone. Šiame kontekste Jerevane dauguma lyderių rinkosi atsargesnę retoriką, vengdami frazių, galinčių dar labiau kaitinti atmosferą tarp ES ir JAV.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžė, kad europiečiai girdi signalus dėl lūkesčių didinti indėlį į bendrą gynybą. Tuo metu ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas akcentavo, kad Europa pasirengusi sparčiau stiprinti savo pajėgumus ir prisiimti daugiau atsakomybės.

    Marko Carney debiutas ir naujas tonas

    Vienu ryškiausių susitikimo momentų tapo Kanados ministro pirmininko Marko Carney dalyvavimas. Tai buvo pirmas kartas, kai Europos politinės bendrijos susitikime pasirodė ne Europos valstybės lyderis, o jo vizitas sulaukė išskirtinio dėmesio ir gausybės dvišalių susitikimų.

    Carney savo kalbose akcentavo taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratijos ir teisės viršenybės svarbą, o taip pat siekį glaudinti Kanados ir Europos ryšius. Jo siunčiama žinutė buvo suvokta kaip bandymas pasiūlyti partnerystę, paremtą vertybėmis ir ilgalaikiais įsipareigojimais, o ne vien sandoriniais sprendimais.

    „Turime veikti pasaulyje, koks jis yra, o ne koks norėtume, kad būtų“, – sakė Markas Carney.

    Ukraina, derybos ir vieningo balso paieškos

    Ukrainos tema išliko viena pagrindinių, nes būtent karas prieš Ukrainą tapo impulsu sukurti Europos politinę bendriją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jerevane aktyviai susitiko su daugelio šalių vadovais, siekdamas užsitikrinti tolesnę karinę paramą ir politinį palaikymą.

    Greta paramos klausimo išryškėjo ir jautrus nesutarimas dėl derybų su Rusija formato. Zelenskis ragino, kad Europa bet kokiose derybose turėtų aiškią vietą ir vieningą poziciją, o ne skirtingas nacionalines linijas, kurios silpnina bendrą derybinę galią.

    „Europa turi būti prie stalo bet kokiose derybose su Rusija, ir būtų gerai suformuoti vieną bendrą Europos balsą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Aliyevo kritika ir Metsolos atsakas

    Diskusijose trumpam kilo įtampa po Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo nuotolinio pasisakymo, kuriame jis kritikavo Europos Parlamentą dėl rezoliucijų, nukreiptų prieš Azerbaidžano veiksmus ir žmogaus teisių situaciją. Šis epizodas išsiskyrė tuo, kad įprastai neformalioje susitikimo atmosferoje retai pasirodo tokio atvirumo konfrontacija.

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola paprašė žodžio ir aiškiai apgynė institucijos teisę priimti politines rezoliucijas. Jos teigimu, Europos Parlamentas yra demokratiškai išrinktas organas, o daugumos sprendimai gali būti nepatogūs, tačiau tai nekeičia pačios demokratinės procedūros esmės.

    „Europos Parlamentas yra tiesiogiai išrinktas demokratinis organas, o rezoliucijos priimamos dauguma. Rezultatas gali būti nepatogus, bet mes nekeisime savo darbo būdo“, – sakė Roberta Metsola.

    Energetikos priklausomybės kaina ir nauji sukrėtimai

    Jerevane daug dėmesio skirta Europos priklausomybėms, kurios ypač išryškėjo po 2022 metais prasidėjusio energetikos sukrėtimo. Susitikime konstatuota, kad importuojamų iškastinių energijos išteklių dalis tebėra pažeidžiamumo šaltinis, o geopolitiniai trikdžiai gali greitai persimesti į kainas ir tiekimo grandines.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad priklausomybė nuo importo daro ES jautrią išoriniams šokams, o viduriniojo Rytų įtampos energetikos rinkose tik sustiprina šį signalą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino spartinti rizikų mažinimo kryptį ir atviriau kalbėjo apie pernelyg dideles priklausomybes, įskaitant saugumą.

    „Jaučiame savo pernelyg didelių priklausomybių kainą, kai kalbame apie amerikietišką saugumo skėtį. Tai dramblys kambaryje“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    ES ir Jungtinės Karalystės santykių perkrovimas

    Susitikimo paraštėse ryškėjo ir politinio atšilimo ženklai tarp ES ir Jungtinės Karalystės. Ursula von der Leyen ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris aptarė galimą Londono dalyvavimą ES finansinėje schemoje, skirtoje Ukrainos rėmimui.

    Šis planas siejamas su bendru skolinimusi ir reikšmingomis palūkanų sąnaudomis, todėl ES aiškina, kad norint prisijungti reikės proporcingo finansinio indėlio. Derybų sėkmė gali tapti svarbiu signalu, ar abi pusės pajėgios grįžti prie praktiškesnio bendradarbiavimo gynybos ir pramonės srityse.

    Jerevano susitikimas parodė, kad Europos politinė bendrija, nors ir be formalių sprendimų, tampa barometru, kuriame išryškėja pagrindinės žemyno baimės ir prioritetai. Saugumas, parama Ukrainai, energetika ir santykiai su didžiaisiais partneriais vis labiau persipina, o kompromisų paieškos darosi ne mažiau svarbios nei simbolika.