Bulvės dažnai sugenda ne dėl prasto derliaus, o dėl skubėjimo iškart po kasimo jas suversti į dėžes ir nunešti į rūsį. Pirmasis žingsnis turėtų būti atranka: ilgam laikymui tinka tik sveiki, nesuminkštėję ir nepažeisti gumbai.
Prieš sandėliavimą bulves verta kruopščiai perrinkti ir atskirti tas, kurios turi įpjovimų, stiprių sumušimų, dėmių ar puvinio požymių. Tokios bulvės greitai tampa infekcijų židiniu ir gali sugadinti visą dėžę, todėl jas geriau suvartoti pirmiausia.
Dar viena svarbi taisyklė, kurią akcentuoja ir agronomijos praktika: bulvių prieš laikymą geriau neplauti. Užtenka švelniai nuvalyti stambesnes žemes, o gumbus 10–14 dienų palaikyti tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje, kad apdžiūtų ir sutvirtėtų odelė.
Tinkamos sąlygos rūsyje
Ilgam laikymui bulvėms reikia vėsos, tamsos ir oro judėjimo, o drėgmė turi būti tokia, kad nesikauptų kondensatas. Kai patalpa per šilta, bulvės greičiau pradeda dygti, o užšalus keičiasi jų skonis ir tekstūra.
Sandėliavimui labiausiai tinka medinės dėžės, ventiliuojami krepšiai ar kitos pralaidžios talpos, kurios leidžia cirkuliuoti orui. Sandarios plastikinės pakuotės paprastai tik pablogina situaciją, nes sulaiko drėgmę ir skatina pelėsį.
Ne mažiau svarbi ir visiška tamsa. Šviesoje bulvės gali pažaliuoti, o kartu didėja natūralių augalo gynybinių medžiagų, įskaitant solaniną, kiekis, todėl tokios bulvės gali kartėti ir netikti vartoti, jei pažaliavimas ryškus.
Ko žmonės dažniausiai nepadaro?
Net ir tinkamai paruoštas atsargas reikia prižiūrėti: bent kartą per kelias savaites peržiūrėti dėžes ir išimti minkštėjančius ar pūvančius gumbus. Viena prastėjanti bulvė gali greitai „užkrėsti“ greta esančias.
Praktika paprasta: neskubėti po kasimo, leisti bulvėms apdžiūti, laikyti vėsiai ir tamsiai, o svarbiausia – užtikrinti ventiliaciją. Taip žieminės atsargos turi daug didesnę tikimybę išsilaikyti iki pavasario be didelių nuostolių.
Leave a Reply