JAV nacionalinė skola pirmą kartą perkopė 34,4 trln. eurų ribą, rodo JAV iždo duomenys. Tą pačią dieną Iždas paskelbė dvigubinsiantis senesnių obligacijų supirkimo apimtis, siekdamas nuraminti įsitempusias obligacijų rinkas.
Šie du sprendimai atskleidžia tą pačią problemą: valstybė skolinasi rekordiniais tempais, o ilgesnio termino skolos pirkėjai už didesnę riziką prašo aukštesnės grąžos. Didesni pajamingumai didina palūkanų išlaidas, o tai dar labiau spaudžia biudžetą.
Ką reiškia supirkimo planas?
Obligacijų supirkimas veikia kaip tikslinis atpirkimas: Iždas, naudodamas turimas lėšas, iš investuotojų superka mažiau likvidžius, seniau išleistus vertybinius popierius. Taip didinamas rinkos likvidumas, tačiau bendra skolos suma iš esmės nesumažėja.
Nuo rugsėjo 9 dienos maksimalus vienos supirkimo operacijos dydis 10–20 metų ir 20–30 metų trukmės segmente didinamas nuo maždaug 1,7 mlrd. eurų iki 3,4 mlrd. eurų. Numatyta, kad režimas galios bent iki kito ketvirtinio skolinimosi plano atnaujinimo lapkričio 4 dieną.
Kodėl rinka sunerimo?
Pastaruoju metu ilgalaikių JAV obligacijų pajamingumai kilo, o 30 metų trukmės obligacijų pajamingumas buvo pasiekęs aukščiausią lygį nuo 2007 metų. Analitikai tai siejo su atsargesne investuotojų laikysena ir didėjančia naujų skolos vertybinių popierių pasiūla.
Prie įtampos prisideda ir privataus sektoriaus skolinimasis, įskaitant dideles investicijas į duomenų centrus, susijusius su DI plėtra. Didesnė skolos pasiūla rinkoje paprastai reiškia, kad investuotojai reikalauja didesnių palūkanų.
Po pranešimo apie supirkimų didinimą pajamingumai krito, o akcijų rinka reagavo augimu. Vis dėlto dalis ekonomistų pažymi, kad tokio masto priemonė, palyginti su visa JAV iždo vertybinių popierių rinka, yra labiau signalas apie pasirengimą veikti, o ne ilgalaikis problemos sprendimas.
Skolos šuolis greitesnis nei prognozuota
Iždo pateikiama skolos struktūra skirstoma į dvi dalis: didžioji dalis priklauso investuotojams ir institucijoms, o kita dalis yra tarpinstituciniai įsipareigojimai valstybės viduje. Skolos riba buvo pasiekta anksčiau, nei ankstesnėse prognozėse tikėtasi, o augimo tempas pastaraisiais ketvirčiais išliko spartus.
Didžiausią spaudimą biudžetui JAV tradiciškai daro socialinės programos, sveikatos apsauga, gynybos išlaidos ir augančios palūkanų sąnaudos. Kai pajamingumai kyla, valstybė refinansuoja skolą brangiau, todėl palūkanų eilutė biudžete didėja net ir be naujų išlaidų.
„JAV skola nėra vien skaičius balansinėje lentelėje“, – sakė Conference Board vadovas Davidas Youngas.
Finansų rinkų požiūriu, supirkimų didinimas gali trumpuoju laikotarpiu sumažinti svyravimus ir pagerinti prekybos sąlygas ilgo termino segmente. Tačiau tvaresniam stabilumui reikėtų aiškesnio signalo dėl fiskalinės politikos krypties ir skolinimosi trajektorijos, nes būtent ji lemia investuotojų pasitikėjimą ilguoju laikotarpiu.
Leave a Reply