Jautienos skrandžio sriuba, daugeliui pažįstama kaip flakai, vėl grįžta į virtuvę ir kelia diskusijas. Vieni ją vadina nostalgijos patiekalu, kiti atvirai prisipažįsta, kad atbaido specifinis kvapas ir tekstūra. Vis dėlto tinkamai paruošta ši sriuba tampa sodri, aromatinga ir tikrai soti.
Mitybos požiūriu tai patiekalas, kuriame yra nemažai baltymų, o šilta, ilgai virta sriuba dažnai laikoma geru pasirinkimu vėsesniam sezonui. Skonis daugiausia priklauso ne nuo pačių subproduktų, o nuo sultinio kokybės, daržovių ir prieskonių balanso. Būtent todėl namuose gaminti flakai dažnai nustebina net skeptikus.
Didžiausias iššūkis yra paruošimas: žalią skrandį būtina kruopščiai išplauti ir apvirti, kad sumažėtų aitrus kvapas. Praktikoje dažnai taikomas dvigubas apvirimas, kiekvieną kartą nusunkiant ir perplaunant, o vėliau pašalinant plėveles bei riebalų perteklių. Tik tuomet skrandis pjaustomas plonomis juostelėmis ir verdamas sultinyje.
„Skonį nulemia ne pats produktas, o tai, kaip kruopščiai jį paruošiate ir kuo pagardinate“, – sako kulinarijos ekspertai. Pasak jų, ryškų charakterį geriausiai suvaldo ilgai virtas jautienos sultinys, morkos, salierai ar petražolių šaknys, o prieskoniai suteikia šilumos ir gylio.
Dažniausiai flakai gardinami mairūnu, saldžiąja paprika ir žiupsneliu muskato, o norint klasikinių naminių variantų tirštumo pasirenkamas užtrynimas. Tam svieste trumpai pakepinami miltai, tuomet įmaišoma kelios samtinės karštos sriubos ir gauta masė supilama atgal į puodą. Pabrėžiama, kad šis žingsnis turi būti daromas atsargiai, kad neliktų gumulėlių ir skonis išliktų švarus.
Gaminant su jau nuvalytu ir apvirtintu skrandžiu procesas gerokai paprastesnis, tačiau patariama jį papildomai perplauti. Tai padeda išlaikyti sultinį skaidresnį ir švelnesnį, o galutinis rezultatas tampa estetiškesnis. Įdomu tai, kad daugelis pastebi: kitą dieną pašildyta sriuba būna dar sodresnė, nes skoniai spėja susigulėti.
Leave a Reply