Prancūzijos Šampanės regione šiemet fiksuojamas išskirtinis derliaus nuosmukis, tačiau pirkėjai artimiausiu metu neturėtų tikėtis, kad parduotuvėse šampano butelių sumažės perpus. Priežastis paprasta: šampanas gaminamas kelerius metus, o gamintojai turi sukaupę dideles atsargas ir vadinamuosius rezervinius vynus iš ankstesnių derlių.
Prastesni metai juntami ne tik Šampanėje. Pagal Prancūzijos Žemės ūkio ministerijos statistikos tarnybos Agreste pirminius vertinimus, 2026 metais šalies vyno gamyba gali sumažėti iki 3,39 mlrd. litrų, tai yra 6 proc. mažiau nei 2025 metais ir 28 proc. mažiau nei 2023 metais, kai buvo pagaminta 4,72 mlrd. litrų.
Jei šie skaičiai pasitvirtins, tai būtų mažiausias Prancūzijos vyno derlius nuo 1957 metų, kai pagaminta apie 3,25 mlrd. litrų. Nuosmukį lemia ne tik mažėjantys vynuogynų plotai, bet ir ekstremalūs orai, kurie smarkiai mažina derlių iš hektaro.
Kodėl Šampanė nukentėjo labiausiai?
Šampanės regione prognozuojama, kad iš šių metų vynuogių pagaminamo vyno apimtys kris 48 proc., nuo 2,57 mln. hektolitrų 2025 metais iki 1,34 mln. hektolitrų šiemet. Vynui, kuris atitinka saugomą kilmės nuorodą Champagne, kritimas dar šiek tiek didesnis: numatomas 49 proc. nuosmukis iki 1,24 mln. hektolitrų.
Tačiau šie skaičiai apibūdina vyną, pagamintą iš šių metų derliaus, o ne tai, kiek gatavo šampano bus išpilstyta ir parduota dabar. Šampano gamybos ciklas ilgas, todėl rinką labiau veikia sukauptos atsargos, o ne vieno sezono rezultatas.
Pasak Bordo universiteto profesoriaus Jeano-Marie Cardebat, šių metų išskirtinai prastą derlių pirmiausia paaiškina karščio bangos ir sausra, kurios sumažino derlingumą iš hektaro.
„Įrodymai stipriai rodo, kad karštis ir sausra, per mažesnį derlių iš hektaro, yra pagrindinė šių metų itin mažo derliaus priežastis“, – sakė Jeanas-Marie Cardebat.
Šampanėje derliaus nuėmimas prasidėjo rugpjūčio viduryje, vynuogės subrendo itin gerai, tačiau pavasario šalnos En departamente, kruša ir nuo kovo besitęsianti sausra smarkiai apkarpė uogų kiekį. Skelbiama, kad vidutinis kekių svoris krito iki žemiausio lygio per 20 metų.
Ar šampanas brangs ir ar jo trūks?
Vyndariams ir smulkiesiems augintojams smūgis yra labai skausmingas, tačiau tai nereiškia, kad pardavimai iškart kris 50 proc. Dar iki galutinai paaiškėjus nuostoliams, pramonė buvo nustačiusi, kad 2026 metų derliui parduoti leidžiama 8 800 kilogramų vynuogių iš hektaro, tik apie 2 proc. mažiau nei 2025 metais taikyta 9 000 kilogramų riba.
Dabar prognozuojama, kad realus vidurkis sieks tik apie 7 000 kilogramų iš hektaro, o tai būtų žemiausias lygis nuo 1980-ųjų. Jei augintojas nepasiekia leistinos ribos, trūkstamų vynuogių jis kompensuoti negali, tačiau didieji šampano namai gali atsiremti į rezervinius vynus ir sukauptas atsargas.
„Šampanė prarado maždaug pusę įprasto derliaus, bet tai nereiškia, kad pardavimai iškart kris 50 proc., nes gamintojai gali naudoti dideles atsargas ir rezervinius vynus“, – sakė Jeanas-Marie Cardebat.
Profesorius skaičiuoja, kad prarasta gamyba apytikriai prilygsta maždaug 140 mln. 0,75 litro butelių. Tokia apimtis, vertinant pagal 2025 metų vidutinę apyvartą, galėtų reikšti apie 2,7 mlrd. eurų potencialios komercinės vertės, tačiau tai nėra tiesioginis artimiausio laikotarpio pajamų praradimas, nes rinkai pirmiausia tiekiama produkcija iš ankstesnių metų atsargų.
Didžiausia rizika, anot eksperto, atsirastų tuomet, jei tokio masto mažas derlius taptų pasikartojančiu reiškiniu. Ilgainiui atsargos mažėtų, vieno butelio savikaina augtų dėl fiksuotų kaštų paskirstymo mažesniam kiekiui, o rinkoje šampanas galėtų pradėti prarasti dalį lentynų konkurentams, tokiems kaip prosecco ar crémant.
Vis dėlto Prancūzijos vyno sektoriuje egzistuoja ir kita realybė: kai kuriose kategorijose, ypač raudonojo vyno, pastaraisiais metais fiksuojamas perteklinis pasiūlos spaudimas dėl mažėjančio vartojimo. Tokiose sąlygose laikinai mažesnis derlius gali padėti rinkai priartėti prie pusiausvyros, nors atskiriems ūkiams tai vis tiek reiškia sudėtingus finansinius sprendimus.
Leave a Reply