Mokslininkai aprašė pirmą naują gyvą laukinės katės rūšį per daugiau nei 100 metų. Naujoji rūšis pavadinta Leopardus tilcayo, o atradimas paremtas tiek genetiniais, tiek ekologiniais duomenimis, paskelbtais mokslo žurnale Current Biology.
Didžiausio dėmesio sulaukė vienas šios rūšies atstovas, pramintas Tigrino, jau kelerius metus gyvenantis Senda Verde laukinės gamtos prieglaudoje Bolivijoje. Tyrėjai nurodo, kad katė yra neįprastai maža: apie 46 centimetrų ilgio nuo galvos iki uodegos pagrindo ir sveria maždaug 1,4 kilogramo.
Genomika atskyrė panašias rūšis
Tyrimą atlikusi tarptautinė komanda analizavo 38 Leopardus genties individų pilnus genomus, įtraukdama ir muziejų pavyzdžius. Palyginimui buvo naudojamos ir tolimesnės giminystės rūšys, kad būtų tiksliau nustatyti evoliuciniai ryšiai ir atskirtos išoriškai panašios katės.
Dar neseniai vadinamosios tigrinės katės daug kur buvo laikomos viena plačiai paplitusia rūšimi, tačiau genetiniai tyrimai rodo, kad iš tiesų tai atskirų rūšių grupė, prisitaikiusi prie skirtingų buveinių. Tyrėjai taip pat išskyrė ir naują porūšį Peru, pabrėždami, kad skirtumai gali būti subtilūs, bet pastovūs: kailio ilgis, uodegos vešlumas ir dėmių raštai.
Kas žinoma apie paplitimą ir grėsmes?
Didžiausia problema, anot mokslininkų, yra tai, kad kol kas trūksta patikimų duomenų, kiek šių kačių liko laukinėje gamtoje. Tokiose situacijose apsaugos priemones sunku planuoti, nes nežinomi tikslūs arealai, populiacijų dydžiai ir jų kaita.
„Mes iš tiesų nežinome, kiek šių kačių dar liko laukinėje gamtoje“, – sakė viena iš tyrimo bendraautorių Paola Nogales-Ascarrunz, prisidėjusi prie rūšies identifikavimo prieglaudoje.
Tyrime pabrėžiama, kad buveinių nykimas, miškų kirtimas, kelių plėtra ir žmogaus veiklos skverbimasis į atokias vietoves yra vieni pagrindinių rizikos veiksnių mažiems plėšrūnams. Nors dalyje tirtų mėginių neaptikta itin didelio giminingo kryžminimosi požymių, ilgalaikės populiacijų mažėjimo tendencijos regione kelia susirūpinimą.
Kodėl atradimas svarbus apsaugai?
Rūšies pavadinimas tilcayo, kaip nurodo tyrėjai, siejamas su vietinių bendruomenių vartotu vardu, o tai atkreipia dėmesį į vietos žinias ir ilgalaikį žmonių santykį su šia fauna. Atradimas taip pat parodo, kad genomikos metodai vis dažniau tampa lemiami sprendžiant, ar gyvūnai priklauso tai pačiai rūšiai, ar jų apsauga turi būti planuojama atskirai.
„Tigrino per kelias dienas tapo gamtosaugos ambasadoriumi“, – sakė prieglaudos bendraįkūrėjas Marcelo Levy, pabrėždamas, kad mažas gyvūnas gali turėti didelę reikšmę dėmesiui buveinių apsaugai ir tyrimams pritraukti.
Mokslininkų teigimu, skirtingoms tigrinėms katėms gali prireikti skirtingų apsaugos sprendimų, nes jų buveinės ir prisitaikymai nevienodi. Būtent todėl nauji genetiniai duomenys gali keisti prioritetus, nuo stebėsenos ir saugomų teritorijų planavimo iki kovos su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais.
Leave a Reply