Japonijos naudotų knygų parduotuvės pastaruoju metu susidūrė su neįprastu reiškiniu: nežinomi pirkėjai pradėjo masiškai užsakinėti senus leidinius, o kai kurių užsakymų apimtys skaičiuojamos tūkstančiais ar net dešimtimis tūkstančių knygų. Prekeiviai sako, kad užklausos kartojasi itin reguliariai, todėl daliai jų tai kelia įtarimų.
Viena Tokijo parduotuvė, anot vietos žiniasklaidos, vienu adresu pardavė daugiau nei 1 000 knygų. Kiti knygynai mini, kad dalis siuntų keliauja per logistikos centrus, o galutinio gavėjo nustatyti nepavyksta, nes užsakymai pateikiami per tarpininkus.
Perka ne romanus ir ne mangą
Pardavėjai pabrėžia, kad dažniausiai šluojami ne populiarieji romanai ar manga, o gana specifinė literatūra. Didžiausio susidomėjimo sulaukia istorijos, medicinos, filosofijos, humanitarinių ir kitų mokslo sričių knygos, įskaitant senesnius, mažiau paplitusius leidimus.
Toks pasirinkimas stebina, nes didelė dalis šių knygų nėra greitai perparduodamos prekės masinei auditorijai. Dėl to kai kurie bukinistai ėmė svarstyti, ar literatūra nerenkama kitokiam tikslui nei tradicinė prekyba.
Kodėl įtariamas DI?
Viena dažniausiai minimų versijų yra ta, kad spausdintos knygos gali būti naudojamos DI modelių mokymui. Rinkoje žinoma praktika, kai leidiniai superkami, nuskenuojami, tekstas paverčiamas duomenimis, o fiziniai egzemplioriai ne visada išsaugomi.
Diskusijas kursto ir ankstesni atvejai, kai technologijų sektorius viešai pripažino pirkęs knygas tam, kad sukurtų mokymui tinkamas skaitmenines kolekcijas. Tai ypač aktualu ten, kur dalies turinio nėra patogiai prieinama skaitmeniniu formatu arba jis yra išskaidytas po mažus leidėjus.
Nauda pardavėjams ir nerimas dėl paveldo
Iš vienos pusės, masiniai užsakymai bukinistams reiškia apyvartos augimą, nes senesni fondai parduodami greičiau nei įprasta. Tačiau dalis pardavėjų pripažįsta dvejojantys, ar toks knygų iškeliavimas neprisidės prie fizinių kolekcijų nykimo.
Kai kurie prekybininkai baiminasi, kad kartą nuskenuotos knygos gali būti tiesiog utilizuotos, nors pačios kaip fizinis objektas turi kultūrinę, istorinę ir bibliografinę vertę. Dėl to vis garsiau keliami klausimai, kaip suderinti technologijų plėtrą ir spausdinto paveldo išsaugojimą.
Autorių teisės ir teisėtumo riba
Situacija neišvengiamai veda prie autorių teisių klausimų. Skirtingose šalyse galioja nevienodos taisyklės, kada kūriniai gali būti naudojami tekstų ir duomenų analizei, taip pat kokios išimtys taikomos moksliniams tyrimams ar automatizuotam apdorojimui.
Leidėjai ir teisių turėtojai tarptautiniu mastu vis aktyviau siekia aiškesnių ribų: kada turinys gali būti naudojamas DI mokymui, kokie turi būti leidimai ir ar už tai turi būti mokamas atlygis. Japonijos knygynų istorija tik paryškina, kad technologinis alkis duomenims jau daro įtaką tradicinei knygų rinkai.
Leave a Reply