CP v2

Tag: Japonija

  • Briuselio Grand-Place virto japonišku gėlių kilimu: 700 000 žiedų ir Hokusai Didžioji banga

    Briuselio Grand-Place virto japonišku gėlių kilimu: 700 000 žiedų ir Hokusai Didžioji banga

    Briuselio aikštėje – gėlių kilimas

    Briuselio centrinė Grand-Place aikštė rugpjūčio viduryje vėl tapo milžiniškos laikinos instaliacijos scena: ant akmeninio grindinio išdėliotas tradicinis Gėlių kilimas. Tai jau 24-asis renginio leidimas, kas dvejus metus pritraukiantis minias į vieną labiausiai atpažįstamų Belgijos sostinės erdvių.

    Šių metų tema dedikuota Japonijai, o pats sumanymas – ne tik vizualus reginys, bet ir kultūrinis tiltas tarp šalių. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie projektai tampa miesto vizitine kortele ir vienu ryškiausių vasaros renginių Briuselyje.

    Hokusai motyvas ir 16 spalvų

    Kompoziciją sukūrė japonų menininkas Hiro Sugiyama, pasirinkęs reinterpretaciją pagal Katsushikos Hokusai medžio raižinį Didžioji banga prie Kanagavos. Instaliacijoje panaudota daugiau nei 700 000 gėlių, o pagrindinis akcentas – jurginai, laikomi klasikiniu Belgijos gėlininkystės simboliu.

    Pasak autoriaus, dizainas buvo ruošiamas apie aštuonis mėnesius, tačiau spalvų paletė sąmoningai apribota iki 16 atspalvių. Sprendimą lėmė praktiniai terminai ir montavimo logika, tačiau galutinis rezultatas, menininko teigimu, pranoko lūkesčius.

    „Iš pradžių labai jaudinausi dėl ribotos spalvų paletės, bet pamatęs, kaip viskas atrodo vietoje, supratau, kad nerimauti nereikėjo“, – sakė Hiro Sugiyama.

    160 metų diplomatiniai ryšiai

    Belgijos ir Japonijos bendradarbiavimas šiemet įgauna papildomą prasmę, nes minimos 160-osios diplomatinių santykių metinės. Organizatoriai primena, kad tai ne pirmas toks kultūrinis susitikimas: Japonijos tematika Gėlių kilime jau buvo pristatyta 2016 metais, o dabartinis projektas tarsi pratęsia tą tradiciją.

    Renginio organizavimo komandos atstovai akcentuoja, jog Gėlių kilimas – daugiau nei vienkartinis meninis objektas. Tokie projektai, jų vertinimu, primena, kad skirtingos bendruomenės gali kurti kartu ir bendromis jėgomis įgyvendinti sudėtingus, preciziškus sumanymus.

    „Kultūros renginiai parodo, kad galime dirbti kartu ir sukurti įdomių dalykų, ir būtent tai čia darome su savo draugais iš Japonijos“, – sakė organizatorių atstovas Richard Poncint.

    Kaip gimsta kilimas ir kiek tai trunka

    Pasirinkus temą, skaičiuojamas reikalingas gėlių kiekis ir derinama spalvų schema, o prieš montavimą kuriamas pilno dydžio brėžinys ant didelės drobės, ištiestos aikštėje. Gėlių dėliojimas vyksta itin greitai, nes augalai turi išlaikyti šviežumą ir spalvų ryškumą.

    Šiemet daugiau nei šimtas savanorių per maždaug šešias valandas sudėliojo instaliaciją pagal numatytą planą. Prie darbų prisidėjo ir Japonijos ambasadorius Belgijoje Takeshi Osuga, pabrėžęs norą asmeniškai padėkoti rėmėjams ir organizatoriams.

    „Daugelis Japonijos rėmėjų prisidėjo prie šio renginio, todėl norėjau prisidėti ir pats, dėliodamas gėles“, – sakė Japonijos ambasadorius Belgijoje Takeshi Osuga.

    Gėlių kilimas driekiasi maždaug 70 metrų ilgiu ir 24 metrų pločiu, o kompozicijai naudojami ne tik jurginai, bet ir kitos augalinės medžiagos, padedančios išgauti tikslius kontūrus bei spalvinius perėjimus. Lankytojai instaliaciją gali apžiūrėti iš aikštės perimetro, o vienas populiariausių vaizdų atsiveria iš miesto rotušės balkono.

    2026 metų Gėlių kilimas eksponuojamas nuo rugpjūčio 13 dienos iki rugpjūčio 16 dienos. Organizatoriai nurodo, kad dalis bilietų internetu buvo išpirkti iš anksto, tačiau tam tikru metu jų galima įsigyti ir vietoje, renginio darbo valandomis.

  • Japonijos Triušių saloje turistų maitinimas sukūrė problemą: triušiai nyksta, šernai ateina arčiau žmonių

    Japonijos Okunošimos sala, dažnai vadinama Triušių sala, ilgus metus traukia turistus dėl laisvai gyvenančių triušių. Tačiau gyvūnų maitinimas ir išaugęs jų skaičius ėmė keisti vietos ekosistemą, o kartu saloje atsirado ir netikėtų „svečių“.

    Mokslininkai pabrėžia, kad Okunošimos triušiai nėra vietinė rūšis: tai sulaukėję europiniai naminiai triušiai. Pranešama, jog 1972 metais į salą buvo paleistos kelios poros, o vėliau, augant lankytojų srautams, populiacija išaugo iki šimtų ir net perkopė 1 000 individų ribą.

    Turizmo įtaka ypač išryškėjo per COVID-19 pandemiją, kai lankytojų sumažėjo ir kartu krito triušių skaičius. Tai rodo, kad didelė dalis populiacijos realiai priklauso ne nuo natūralių salos išteklių, o nuo žmonių atvežamo pašaro.

    Tyrėjų vertinimu, salos natūralios augalijos būtų pakakę maždaug 175–287 triušiams, tačiau realus skaičius kurį laiką buvo gerokai didesnis. Skelbiama, kad 2017 metais turistai į salą atgabeno apie 27 tonas maisto, o tai iš esmės iškreipė natūralią pusiausvyrą.

    Perteklinis triušių skaičius jau paliko aiškių pėdsakų: jie nukanda žemesnes medžių šakas, smarkiai sumažino paklotės ir krūmų augaliją. Mokslininkai tai lygina su kaimynine Kokuonošimos sala, kur triušių nėra ir išlikęs tankus pomiškis.

    Maisto trūkumo laikotarpiais triušiai ima ėsti ir augalus, kurie jiems gali būti pavojingi. Tarp minimų pavyzdžių yra hortenzijos ir oleandrai, laikomi nuodingais gyvūnams.

    Dar vienas šalutinis reiškinys – maisto likučiai ir atliekos ima vilioti kitus gyvūnus. Salos teritorijoje dažniau pastebimos varnos, plėšrieji paukščiai, o pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami ir laukiniai šernai.

    Pranešama, kad šernai pasirodo net prie kelto prieplaukų, kur žmonės palieka maisto atliekų. Kai kuriais atvejais jie išstumia triušius ir pasiima paliktą maistą, todėl kontaktų tarp rūšių daugėja.

    Tyrėjai atsargiai vertina teiginį, kad būtent turistų maitinimas tiesiogiai „išmokė“ šernus pulti triušius. Vis dėlto akcentuojama, kad nuolatinis maisto šaltinis, didelė triušių koncentracija ir dažni susidūrimai galėjo sudaryti sąlygas, kuriose šernai pradėjo elgtis drąsiau.

    Be to, didelis žuvusių triušių skaičius gali tapti papildomu maisto šaltiniu, o tai dar labiau pritraukia šernus į tas pačias vietas. Skelbiama, kad užfiksuota ne tik maitintis kritusiais gyvūnais, bet ir užpuolimų prieš gyvus triušius.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vien šernų pašalinimas nebūtinai išspręstų problemą, nes pagrindinė priežastis yra žmogaus palaikomas per didelis introdukuotų triušių skaičius. Todėl kalbama apie poreikį keisti lankytojų elgesio taisykles, riboti maitinimą ir geriau valdyti atliekas, kad sala nebebūtų dirbtinai maitinama ekosistema.

  • Kelionių vairuotojų apklausa atskleidė: kuriose šalyse keliuose daugiausia agresijos ir kas erzina labiausiai

    Kelionių vairuotojų apklausa atskleidė: kuriose šalyse keliuose daugiausia agresijos ir kas erzina labiausiai

    Nauja tarptautinė vairuotojų apklausa parodė, kad dalis populiariausių turistinių krypčių kartu yra ir vienos nemaloniausių vietų sėsti prie vairo. Respondentai vertino, kur dažniausiai susiduria su agresyviu ar neprognozuojamu elgesiu keliuose, o taip pat įvardijo labiausiai erzinančius įpročius.

    Didžiausios agresijos keliuose, remiantis apklausos dalyvių patirtimis, sulaukė Italija. Apie 23 proc. vairuotojų teigė ten susidūrę su chaotišku ar rizikingu vairavimu, o tai ypač ryšku didmiesčiuose ir intensyvaus eismo zonose.

    Antroje vietoje atsidūrė Jungtinė Karalystė, kuri dažnai siejama su tvarkingu eismu, tačiau 11 proc. apklaustųjų nurodė patyrę agresyvų kitų vairuotojų elgesį. Dažniausiai minėtas miestas buvo Londonas, kur prie įtampos prisideda spūstys, sudėtinga infrastruktūra ir dideli srautai.

    Kas labiausiai erzina vairuotojus?

    Trečią vietą pagal vairuotojų įvardytą agresiją užėmė Jungtinės Amerikos Valstijos su 9 proc., o po jų rikiavosi Prancūzija ir Australija, abiejose šalyse po 5 proc. respondentų teigė susiduriantys su agresyviu elgesiu keliuose.

    Į penketą taip pat pateko Ispanija ir Turkija, po 4 proc. apklaustųjų nurodė būtent ten patyrę didžiausią įtampą vairuojant. Tokie rezultatai rodo, kad agresijos suvokimas dažnai siejamas ne tik su vairavimo kultūra, bet ir su eismo tankiu bei vietinėmis taisyklėmis, prie kurių turistams tenka greitai prisitaikyti.

    Kalbant apie erzinančius įpročius, dažniausiai minėtas posūkių nerodymas. Tai pažymėjo 56 proc. apklausos dalyvių, nes toks elgesys didina neapibrėžtumą ir avarijų riziką, ypač sankryžose ir persirikiuojant.

    Kitas dažnas nusiskundimas buvo važiavimas per arti iš galo, tai erzino 46 proc. respondentų. Taip pat nemažai vairuotojų nurodė, kad įtampą kelia lėtas važiavimas lenkimo juostoje, tai pažymėjo 43 proc., o netikėtas stabdymas minėtas rečiau, apie 20 proc.

    Kur vairuotojai laikomi mandagiausiais?

    Toje pačioje apklausoje vertintas ir mandagumas, kuris skirtingose šalyse gali būti suprantamas nevienodai. Vis dėlto aukščiausiai reitinguota Japonija, kur pagarbos gestai ir santūrumas laikomi svarbia bendravimo dalimi, o tai atsispindi ir eismo kultūroje.

    Po Japonijos rikiavosi Kanada, o trečioje vietoje vėl atsidūrė Jungtinė Karalystė, nors agresijos kategorijoje ji buvo tarp lyderių. Tai pabrėžia, kad bendras mandagumo įvaizdis ir reali vairavimo patirtis ne visuomet sutampa, ypač didmiesčiuose.

    Apklausa taip pat kvietė respondentus įvertinti save, ar jie patys laiko save mandagiais ir ar gerbia nepažįstamuosius. Įdomu tai, kad Japonijos gyventojai sau skyrė vieną žemesnių, nors vis tiek aukštą įvertinimą, apie 8,73 balo iš 10.

    Aukščiausius savęs vertinimo balus apklausoje skyrė Brazilija ir Čilė, vidutiniškai po 9,46 balo. Toliau sekė Indija su 9,41 balo, Švedija su 9,40 balo, o Prancūzija taip pat pasiekė 9,40 balo, nors vairuotojų patirtyse keliuose buvo minima kaip viena labiau įtemptų krypčių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios apklausos fiksuoja subjektyvią patirtį, kurią veikia sezoninis turizmas, spūstys, kelio darbai, skirtingos taisyklės ir vietinės vairavimo normos. Vis dėlto jos aiškiai parodo, kokie elgesio modeliai labiausiai kelia stresą ir kur keliaujant verta iš anksto pasiruošti intensyvesniam eismui.

  • „TSMC“ ir „Sony“ Japonijoje įlies milijardus: ką keis nauja pažangių jutiklių gamykla?

    „TSMC“ ir „Sony“ Japonijoje įlies milijardus: ką keis nauja pažangių jutiklių gamykla?

    Milijardinis sandoris Japonijoje

    „Sony“ ir Taivano lustų gamybos milžinė „TSMC“ planuoja apie 5,4 mlrd. eurų investiciją į bendrą projektą Japonijoje, skelbia „Nikkei“. Partneriai ketina plėtoti pažangių vaizdo jutiklių gamybą „Sony Semiconductor Solutions“ turimoje gamykloje Kumamoto prefektūroje.

    Pagal viešai aptariamą schemą, bendra įmonė turėtų priklausyti 60 proc. „Sony“ ir 40 proc. „TSMC“. Susitarimą dėl investicijos bendrovės esą planuoja galutinai suderinti per artimiausius mėnesius.

    Kada startuos gamyba ir kodėl tai svarbu

    Masinė gamyba galėtų prasidėti jau 2029 metais, nors tokio masto puslaidininkių projektams paprastai būdingas ilgas paruošiamasis ciklas. Į jį įeina įrangos užsakymas, švaros zonų įrengimas, tiekimo grandinių kvalifikavimas ir gamybos stabilizavimas.

    Vaizdo jutikliai yra viena svarbiausių šiuolaikinių įrenginių grandžių: jie lemia telefonų kamerų kokybę, o automobiliuose tampa esminiu komponentu pagalbos vairuotojui sistemoms. Augant DI naudojimui įrenginiuose, didėja poreikis jutikliams, gebantiems efektyviai apdoroti daugiau duomenų ir dirbti prastesnio apšvietimo sąlygomis.

    „Sony“ ir „TSMC“ vaidmenys rinkoje

    „Sony“ laikoma didžiausia vaizdo jutiklių gamintoja pasaulyje, o jos sprendimai plačiai naudojami išmaniuosiuose telefonuose ir automobilių pramonėje. Tuo metu „TSMC“ yra didžiausia pasaulyje pagal užsakymą gaminamų lustų gamintoja, kurios pajėgumai kritiškai svarbūs daugeliui technologijų bendrovių.

    „TSMC“ finansiniai rodikliai rodo spartų rinkos atsigavimą ir paklausos augimą. Bendrovė paskelbė, kad 2026 metų liepą grynosios pajamos siekė apie 12,6 mlrd. eurų, tai yra 5,6 proc. daugiau nei 2026 metų birželį ir 44,7 proc. daugiau nei prieš metus.

    Per 2026 metų sausio–liepos laikotarpį „TSMC“ pajamos sudarė apie 77,6 mlrd. eurų, arba 37,0 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Tokia dinamika siejama su pažangių lustų paklausa, kurią skatina duomenų centrai, spartėjanti įrenginių modernizacija ir DI sprendimų plėtra.

    Rinkos dalyviai šią investiciją vertina kaip platesnės tendencijos dalį, kai puslaidininkių gamyba ir kritiniai komponentai vis dažniau perkeliami arčiau galutinių gamintojų bei stiprinami regioniniai pajėgumai. Japonijai tai reikštų papildomą impulsą aukštos pridėtinės vertės gamybai, o „Sony“ ir „TSMC“ projektas galėtų tapti vienu svarbiausių vaizdo jutiklių grandinės plėtros etapų per artimiausią dešimtmetį.

  • Japonai pristatė „Trusco“ žmogaus šaldytuvą: 10 minučių ir kūnas atvėsta iki 5 laipsnių

    Japonijoje pristatytas neįprastas sprendimas, skirtas kovoti su vis dažnesnėmis karščio bangomis: asmeninė vėsinimo kabina, neretai vadinama žmogaus šaldytuvu. Įrenginį „Personal Cooling Box“ sukūrė Japonijos bendrovė „Trusco“, o jo idėja paprasta – per trumpą laiką greitai atvėsinti žmogų.

    Pastaraisiais metais ekstremalūs karščiai tampa nebe išimtimi, o tendencija, todėl auga ir poreikis alternatyvoms tradiciniams kondicionieriams. Tokios priemonės ypač aktualios ten, kur žmonės dirba sandėliuose, gamyboje ar lauke, o patalpų vėsinimas visam pastatui yra brangus arba neįmanomas.

    Kaip veikia vėsinimo kabina

    „Personal Cooling Box“ yra daugiau nei 2 metrų aukščio kabina su nedidele sėdyne viduje. Žmogui įėjus ir atsisėdus, vėsus oras pradedamas pūsti iš viršaus ir iš nugaros, kad atvėsinimas būtų tolygesnis nei naudojant įprastą ventiliatorių.

    Gamintojo teigimu, kabinos viduje palaikoma maždaug 5 laipsnių temperatūra, artima buitinio šaldytuvo skyriui. Skelbiama, kad apčiuopiamam efektui dažnai pakanka apie 10 minučių.

    Saugumo ribojimai ir naudojimas

    Siekiant sumažinti per didelio atšaldymo riziką, įrenginys turi automatinį laiko ribojimą. Po maždaug 20 minučių veikimo jis išsijungia, kad naudotojas nebūtų per ilgai veikiamas intensyvaus šalčio.

    Įrenginys suprojektuotas taip, kad nereikėtų sudėtingo montavimo: jis turi ratukus, todėl gali būti perstumiamas į kitą vietą. Tai leidžia jį naudoti tiek viduje, pavyzdžiui, gamybinėse erdvėse, tiek tam tikrose lauko vietose, jei yra tinkamos sąlygos ir elektros tiekimas.

    Kaina ir prieinamumas

    Standartinė „Personal Cooling Box“ versija Japonijoje kainuoja apie 8 500 eurų, perskaičiavus iš nurodytos kainos jenomis. Gamintojas taip pat skelbia, kad eksploatacijos kaštai yra palyginti nedideli, nes energijos sąnaudos vertinamos kaip nedidelė dalis bendro naudojimo kainų.

    Kol kas įrenginys oficialiai parduodamas tik Japonijoje, tačiau didėjant karščių dažniui ir darbo saugos reikalavimams, panašūs sprendimai gali sparčiau plisti ir kitose rinkose. Tokios kabinos dažniausiai pristatomos kaip trumpalaikė, greita atgaiva, o ne pilnavertė pastatų kondicionavimo alternatyva.

  • Japonas Toco už 12 800 eurų pasisiuvo šuns kostiumą ir pirmą kartą išėjo į gatvę

    Japonas Toco už 12 800 eurų pasisiuvo šuns kostiumą ir pirmą kartą išėjo į gatvę

    Japonijoje gyvenantis vyras, prisistatantis Toco vardu, internete išgarsėjo dėl neįprasto hobio: jis užsisakė itin realistišką šuns kostiumą ir nusifilmavo, kaip pirmą kartą su juo išeina pasivaikščioti viešumoje. Vaizdo įrašas, paskelbtas „Youtube“ kanale „I Want To Be An Animal“, per trumpą laiką surinko milijonus peržiūrų ir sukėlė diskusijas apie tapatybę, saviraišką bei interneto auditorijos ribas.

    Pasak paties Toco, jo pasirinkimas nėra bandymas provokuoti ar šokiruoti: tai nuo vaikystės puoselėta svajonė trumpam „tapti gyvūnu“ ir patirti pasaulį iš kitos perspektyvos. Jis teigia labiausiai mėgstantis keturkojus gyvūnus, o šuns įvaizdis jam pasirodė realistiškiausias ir lengviausiai atpažįstamas aplinkiniams.

    Kiek kainavo ir kaip buvo pagaminta

    Kostiumas, kurį Toco vilki vaizdo įrašuose, kainavo apie 12 800 eurų. Jį pagamino Japonijos įmonė „Zeppet“, žinoma dėl darbų kuriant skulptūras, rekvizitus ir modelius kino projektams.

    Viešai nurodoma, kad kostiumo gamyba truko apie 40 dienų. Dėl sudėtingos konstrukcijos ir medžiagų tikslas buvo ne tik vizualus panašumas, bet ir judėjimo įtikinamumas, kad personažas atrodytų kaip gyvas šuo, o ne paprasta kaukė ar karnavalinis rūbas.

    Pirmas pasivaikščiojimas ir reakcijos

    Naujausiame įraše Toco matomas viešoje erdvėje, kur jis, vilkėdamas šuns kostiumą, eina šaligatviu, leidžiasi glostomas ir bando elgtis kaip šuo. Pats autorius aiškina, kad filmavimas vyko anksčiau, o medžiaga buvo įrašyta interviu metu, suderinus jos naudojimą.

    Interneto reakcijos pasidalijo į dvi stovyklas: dalis žiūrovų tai vertina kaip nekaltą performansą ir kūrybišką saviraišką, kiti kelia klausimų dėl psichologinės motyvacijos ar net sieja tai su fetišu. Toco į tokius komentarus atsako, kad jam tai nėra seksualizuota veikla, o tiesiog hobis ir vaidinimas.

    „Tai mano hobis, todėl tęsiu. Tai daro laimingą mane, o kartais ir kitus žmones“, – sakė Toco.

    Kodėl tokios istorijos taip greitai išplinta

    Tokio tipo turinys socialiniuose tinkluose ir vaizdo platformose dažnai tampa virusinis, nes iškart išsiskiria iš kasdienio informacijos srauto ir sukelia emociją: nuo smalsumo iki pasipiktinimo. Algoritmai paprastai itin palankūs įrašams, kurie surenka daug komentarų, reakcijų ir peržiūrų iki galo, todėl neįprasti performansai neretai iššauna greičiau nei tradicinis pramoginis turinys.

    Kartu šis atvejis parodo ir platesnę tendenciją: interneto kūrėjai vis dažniau investuoja reikšmingas sumas į išskirtinę idėją, nes vienas sėkmingas vaizdo įrašas gali užtikrinti ilgalaikį kanalo augimą. Toco istorija balansuoja tarp performanso meno, kostiumų kultūros ir „Youtube“ ekonomikos, kur dėmesys tampa pagrindine valiuta.

  • Tajfunas Delfin pasiekė Japoniją ir artėja prie Kinijos: stabdomi skrydžiai, uždaromi uostai

    Tajfunas Delfin savaitgalį pasiekė pietinę Japonijos dalį ir sukėlė reikšmingų sutrikimų: be elektros liko daugiau kaip 50 000 namų ūkių, pranešta apie šešis sužeistuosius. Labiausiai nukentėjo Okinava ir Kagošimos prefektūra, kur stiprus vėjas vertė žmones nuo kojų ir trikdė kasdienę infrastruktūros veiklą.

    Vietos valdžia nurodė, kad penki vyresnio amžiaus žmonės Okinavoje patyrė lengvus sužalojimus, dar vienas asmuo sužeistas Kagošimoje. Elektros tiekimo sutrikimai Kagošimoje palietė apie 39 000 pastatų, Okinavoje – daugiau kaip 12 000, o tarnybos ragino gyventojus sekti oficialius perspėjimus.

    Japonijos oro bendrovės ANA ir Japan Airlines sustabdė skrydžius į Okinavą ir iš jos, nes oro sąlygos tapo pavojingos. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sumažinti riziką, kai prognozuojami staigūs vėjo gūsiai, prastas matomumas ir galimi oro uostų darbo sutrikimai.

    Vėjai iki 216 km per valandą

    Pasak pranešimų, tajfunas atnešė vėją, kurio greitis siekė apie 162 km per valandą, o gūsiai sustiprėdavo iki 216 km per valandą. Tokios sąlygos kelia grėsmę ne tik pastatams ir elektros linijoms, bet ir eismui, todėl regione dažnai ribojamas judėjimas, o gelbėjimo tarnybos pereina į padidintos parengties režimą.

    Tajfunams judant per Ramiojo vandenyno regioną, rizika išauga ir pakrančių zonose, kur audros sukelia bangavimą bei vietinius potvynius. Dėl to gyventojams įprastai rekomenduojama vengti pajūrio, nestovėti po medžiais ar reklaminėmis konstrukcijomis ir pasirūpinti būtiniausiomis atsargomis.

    Kinija ruošiasi smūgiui

    Prognozuojama, kad Kiniją tajfunas gali pasiekti sekmadienio vakarą ir pirmadienio rytą, o jo poveikis, tikėtina, tęsis iki trečiadienio. Labiausiai tikėtinas poveikis įvardijamas Šanchajui ir aplinkinėms provincijoms, kur didelė gyventojų koncentracija ir intensyvus transporto srautas gali sustiprinti ekonomines pasekmes.

    Rytinių ir pietinių Kinijos provincijų valdžia ėmėsi prevencinių veiksmų: sustabdė keltų reisus, dalį statybos darbų ir nurodė žvejybos laivams grįžti į uostus. Tokios priemonės dažniausiai taikomos siekiant sumažinti nelaimių jūroje tikimybę ir apsaugoti infrastruktūrą, kuri audros metu tampa ypač pažeidžiama.

    Vienas didžiųjų oro uostų Džedziango regione paskelbė sekmadienį stabdysiantis visus skrydžius. Taip pat pranešta, kad nuo tos pačios dienos laikinai bus ribojamos kai kurios geležinkelio jungtys Jangdzės upės deltoje, nes audros metu pavojų kelia tiek užliejamos atkarpos, tiek vėjo nuversti objektai.

    Audra paveikė ir Taivaną: valdžia pranešė apie 78 atšauktus skrydžius, daugiausia tarptautinius. Regiono transporto sektoriui tokie sutrikimai reiškia ne tik atidėtus reisus, bet ir grandininį efektą – vėluojančias įgulas, perkrautus oro uostus bei sudėtingesnį keleivių informavimą.

    Ko tikėtis artimiausiomis dienomis?

    Artimiausiomis dienomis daugiausia priklausys nuo tajfuno trajektorijos ir to, kaip greitai jis silps pasiekęs sausumą. Net ir sumažėjus vėjo greičiui, dažnai išlieka pavojus dėl intensyvių liūčių, nuošliaužų ir staigių potvynių, ypač vietovėse su kalvotu reljefu ar tankiai užstatytomis pakrantėmis.

    Gyventojams ir keliautojams rekomenduojama nuolat tikrinti oro bendrovių bei vietos institucijų pranešimus, o planuojantiems keliones per Japoniją, Kiniją ar Taivaną – įsivertinti galimus maršrutų pokyčius. Tokiose situacijose svarbiausia yra laiku gauti patikimą informaciją ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių sąlygų.

  • Japonija kreipėsi į JAV: Baltųjų rūmų įrašuose – „Pokemon“, Mario ir DI „Naruto“

    Japonija kreipėsi į JAV: Baltųjų rūmų įrašuose – „Pokemon“, Mario ir DI „Naruto“

    Dėl popkultūros herojų – diplomatinis signalas

    Japonijos valdžia oficialiais kanalais kreipėsi į Jungtinių Valstijų ambasadą, prašydama nebesieti populiarių japoniškų žaidimų ir anime personažų su politine komunikacija. Tokio žingsnio imtasi po kelių atvejų, kai JAV institucijų įrašuose ir vaizdo medžiagoje pasirodė atpažįstami vaizdiniai bei garsai iš „Pokemon“ ir kitų kūrinių.

    Kaip skelbia Japonijos žiniasklaida, Užsienio reikalų ministerijos atstovai su JAV puse kontaktavo mažiausiai du kartus. Japonijos politikai akcentavo, kad toks turinys gali pažeisti autorių teises ir daryti reputacinę žalą prekių ženklų savininkams, ypač kai pramoginiai simboliai siejami su jėgos struktūrų veiksmais.

    Kas konkrečiai supykdė Japoniją

    Japonijos pareigūnų kritika siejama su keliais incidentais, kurie socialiniuose tinkluose sukėlė didelį atgarsį. Vienu atveju JAV Vidaus saugumo departamentas paskelbė vaizdo įrašą apie operaciją, kurį lydėjo muzikinis motyvas, siejamas su „Pokemon“ franšize.

    Kitu atveju JAV prezidento paskyroje buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame dirbtinis intelektas prezidentą paverčia anime stiliaus veikėju, primenančiu „Naruto“ visatą. Kritikai teigė, kad tokie sprendimai išnaudoja popkultūros simbolius politinei žinutei stiprinti, nesuderinus to su teisių turėtojais.

    Žiniasklaidoje taip pat minėta, kad buvo naudojamas „Pokemon“ stilistiką primenantis šriftas politiniam šūkiui pateikti, o kitame įraše įžvelgti vizualiniai elementai, panašūs į „Wii Sports“. Japonijos pusė pabrėžė, kad net jei panaudojimas atrodo epizodinis, jis gali būti vertinamas kaip neteisėtas kūrinių panaudojimas.

    Politikų reakcija ir autorių teisių kontekstas

    Japonijos parlamente pasisakęs Užsienio reikalų ministerijos atstovas Toshimitsu Motegi akcentavo, kad viešojo sektoriaus institucijoms taikomi tie patys baziniai intelektinės nuosavybės principai kaip ir visiems kitiems. Pasak jo, be leidimo kopijuoti ar adaptuoti saugomą kūrybinį turinį yra netinkama praktika.

    „Net ir viešosioms institucijoms be teisių turėtojų sutikimo dauginti autorių teisių saugomą medžiagą yra tiesiog neteisinga“, – sakė Toshimitsu Motegi.

    Panašiai pasisakiusi politikė Kimi Onoda pabrėžė, kad leidimo gavimas iš teisių turėtojų yra esminė taisyklė, kai kalbama apie teisėtą turinio naudojimą. Japonijos spauda nurodo, kad diplomatiniai raginimai kol kas apčiuopiamo rezultato nedavė.

    Teisinė perspektyva šioje situacijoje priklausytų ne tik nuo valstybių komunikacijos, bet ir nuo konkrečių teisių turėtojų sprendimų. Tokios bendrovės kaip „Nintendo“ ar kiti franšizių valdytojai gali patys nuspręsti, ar inicijuoti formalias pretenzijas, jei mano, kad jų turtinės ir neturtinės teisės pažeistos.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į platesnę tendenciją, kai institucijos ir politikai komunikacijoje vis dažniau remiasi interneto kultūra, žaidimų estetika ir DI generuojamais vaizdais. Tačiau popkultūros simbolių naudojimas, ypač siejant juos su policinėmis ar karinėmis temomis, neretai sukelia bendruomenių pasipriešinimą ir kelia klausimų dėl etikos bei teisių.

  • Japoniją supurtė 7,1 balo drebėjimas: be vandens 46 000 namų, karštis artėja prie 40 laipsnių

    Japoniją supurtė 7,1 balo drebėjimas: be vandens 46 000 namų, karštis artėja prie 40 laipsnių

    Valymas prasidėjo karštyje

    Pietvakarių Japonijos Kumamoto prefektūroje gyventojai į gatves tempia griuvėsius, sulūžusius baldus ir buitinę techniką, kad atliekos būtų surinktos. Darbus apsunkina ne tik sugriuvusi infrastruktūra, bet ir alinantis karštis.

    Japonijos meteorologijos agentūra skelbė, kad temperatūra regione gali kilti beveik iki 40 laipsnių. Tokiomis sąlygomis didėja šilumos smūgio ir dehidratacijos rizika, ypač evakuacijos centruose ir vietovėse, kur sutrikęs vandens tiekimas.

    Be vandens ir su kuro stygiumi

    Po 7,1 balo žemės drebėjimo Kyushu saloje daugiau nei 46 000 namų ūkių liko be vandens. Vietos valdžia taip pat praneša apie kuro trūkumą, kuris gali stabdyti tiek gelbėjimo, tiek valymo bei logistikos darbus.

    Laikinas apgyvendinimas plečiamas Ukyje ir Hikawoje, kur pradėta statyti laikinuosius būstus. Dalis viešbučių ir užeigų pasiūlė kambarius žmonėms, kurie neteko namų arba bijo grįžti į pažeistus pastatus.

    Aukos, sužeistieji ir apgriovimai

    Per nelaimę žuvo 38 žmonės, o tarp aukų yra ir asmuo, kuris, kaip skelbiama, mirė nuo šilumos smūgio slėpdamasis automobilyje. Dar vienos mirties priežastis tiriama, o sužeistųjų skaičius, prefektūros duomenimis, siekia 114.

    Kumamoto prefektūra nurodė, kad apie 700 namų buvo sunaikinta, o daugiau nei 11 300 pastatų patyrė įvairaus masto žalą. Dėl pažeistų kelių, ryšių ir komunalinių tinklų dalyje teritorijų atstatymo darbai vyksta lėčiau.

    Premjerės vizitas ir kritika

    Premjerė Sanae Takaichi pirmą kartą po žemės drebėjimo trumpam apsilankė nukentėjusiose teritorijose: iš karinio sraigtasparnio apžvelgė situaciją ir užsuko į geriau įrengtą evakuacijos centrą. Viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, esą toks vizitas neparodo realių sąlygų, su kuriomis susiduria didžioji dalis evakuotųjų.

    Kumamoto gubernatorius Takashi Kimura susitikime pabrėžė neįprasto karščio poveikį žmonių kasdienybei ir paprašė papildomos valstybės paramos evakuacijos centrams. Jis akcentavo, kad dalyje jų trūksta švaraus vandens, o medicininė pagalba ne visur pasiekiama.

    „Atsižvelgdami į gubernatoriaus prašymus, greitai įvertinsime, ką Vyriausybė gali padaryti nukentėjusiam regionui ir žmonėms, ir veiksime aktyviai“, – sakė Sanae Takaichi.

    Tragedija prekybos centre

    Tuo pat metu vietos bendrovė „Habita“, turėjusi parduotuvę sugriuvusiame „Aeon Mall“ prekybos centre Kašimos mieste, pripažino davusi nurodymą dviem darbuotojams grįžti į pastatą. Bendrovės atstovas teigė, kad jiems buvo liepta, jei įmanoma, įdėti pardavimo pajamas į seifą.

    Po evakuacijos iš prekybos centro, kaip skelbta, įvyko sprogimas, kurį operatorius siejo su galimu dujų nuotėkiu. Gelbėtojai iš pastato ištraukė penkis žmones, o dar septynių kūnai buvo rasti po griuvėsiais.

    „Norėčiau, kad kas nors būtų ją sustabdęs. Mano dukra nebegrįš“, – sakė žuvusios 22 metų Kurumi Otake mama.

    Specialistai jau seniai įspėja, kad po didelių nelaimių perpildyti evakuacijos centrai ir nepakankamos sanitarijos bei privatumo sąlygos didina papildomų sveikatos problemų riziką. Kumamoto atveju šias grėsmes sustiprina karščio banga ir sutrikęs vandens tiekimas.

  • Japonijoje 600 metų taikomas daisugi: kaip iš vieno medžio gaunama mediena jo nenukertant

    Miškų kirtimai išlieka viena pagrindinių biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos priežasčių, o medienos paklausa pasaulyje nemažėja. Tarptautiniai vertinimai rodo, kad nuo 1990 metų pasaulis neteko dešimčių milijonų hektarų pirminių miškų, o kartu prarandamos ir svarbios anglies sankaupos.

    Ieškant tvaresnių sprendimų, vis dažniau prisimenamos ir senosios miškininkystės praktikos. Viena jų – Japonijoje, Kioto regione, maždaug XIV amžiuje susiformavusi technika daisugi, leidžianti gauti kokybišką medieną nenukertant „motininio“ medžio.

    Daisugi pavadinimas dažnai aiškinamas kaip su kedrais siejama „platformos“ idėja, nes medis suformuojamas tarsi turėtų lygią viršutinę aikštelę. Ši praktika kilo iš poreikio gauti tiesius, vienodo storio rąstus statybai, kai tinkamos žemės plotai kedrams auginti buvo riboti.

    Vietoje to, kad medis būtų nukertamas vieną kartą, jis ilgainiui tampa nuolatiniu žaliavos šaltiniu. Taip vienas medis gali „užauginti“ daug atskirų, panašios kokybės stiebų per kelias kartas, o miško struktūra išlieka stabilesnė.

    Praktika primena kruopštų formavimą: nuo subrendusio medžio pašalinama dalis šakų, paliekant suformuotą viršutinę lają. Iš jos vertikaliai auginami keli nauji, tiesūs ūgliai, kurie vėliau tampa tinkami medienai.

    Siekiant, kad ūgliai augtų kuo tiesesni, jie ilgainiui gali būti nukreipiami ir prižiūrimi, o šoniniai ūgliai periodiškai pašalinami. Dėl tokios priežiūros gaunami lygūs, mažiau šakoti stiebai, kurie ypač vertinami statybose ir apdailoje.

    Pagrindinis daisugi privalumas – medžio gyvybingumas po „derliaus“: motininis medis lieka augti, o vietoje vieno kamieno per gyvenimą gali duoti dešimtis ar daugiau panaudojamų stiebų. Praktikos aprašymuose dažnai minima, kad produktyvumas gali išlikti apie 200–300 metų, kol pradeda pastebimai mažėti.

    Nors šis metodas nėra universali išeitis visiems miškų tipams, jis parodo kryptį, kuria juda šiuolaikinė miškininkystė: daugiau dėmesio skiriama ilgalaikiam produktyvumui, ekosistemų atsparumui ir žaliavos kokybei, o ne vien spartai. Diskusijose apie tvarią medieną vis dažniau keliami ir atsekamumo, sertifikavimo bei biologinės įvairovės apsaugos klausimai.