Italijos Asyžiuje šį rudenį prasideda pagrindiniai renginiai, skirti šv. Pranciškaus Asyžiečio mirties 800-mečiui. Miestas, tapęs piligrimų ir kultūros turistų traukos centru, jubiliejų pasitinka kaip progą iš naujo kalbėti apie taiką, dialogą ir socialinį solidarumą.
Šv. Pranciškaus diena, minima spalio 4 dieną, Italijoje siejama su visuotinėmis vertybėmis: brolybe, pagalba silpnesniems ir pagarba kūrinijai. Šių metų minėjimuose Asyžiuje laukiama ne tik dvasininkų, bet ir valstybės vadovų bei diplomatinio korpuso atstovų.
Kodėl jo vardas skamba šiandien?
Istorikai pabrėžia, kad šv. Pranciškaus įvaizdis per amžius kito: nuo asketiško vienuolio iki plataus masto simbolio, siejamo su taikos idėja. Ypač ryškiai „taikos Pranciškaus“ interpretacija sustiprėjo moderniaisiais laikais, kai Europai teko iš naujo apmąstyti karų kainą ir susitaikymo prasmę.
Šiandien, kai viešojoje erdvėje daugėja susipriešinimo, o tarptautiniai konfliktai vėl daro įtaką Europos saugumui, šv. Pranciškaus pavyzdys dažnai minimas kaip alternatyva jėgos logikai. Jo laikysena siejama ne su naiviu idealizmu, o su praktiniu gebėjimu matyti žmogų kitoje barikadų pusėje.
Susitikimas Egipte, virtęs simboliu
Viena labiausiai aptariamų istorijų yra šv. Pranciškaus kelionė į Egiptą Penktojo kryžiaus žygio metu ir susitikimas su sultonu al-Maliku al-Kamiliu. Šaltiniai rodo, kad tai vyko Damjetoje, strategiškai svarbiame uoste, kur susikirto ne vien religiniai, bet ir ekonominiai bei kariniai interesai.
Pasakojimuose akcentuojama, kad Pranciškus įžengė į priešininko stovyklą ne su ginklu, o su žodžiu, tikėdamas, kad dialogas gali pakeisti priešiškumą. Nors jokio atsivertimo neįvyko, tradicija pabrėžia pagarbų priėmimą ir tai, kad pats susitikimo faktas tapo pavyzdžiu, kaip įmanoma kalbėtis net karo aplinkybėmis.
Vėlesniais amžiais ši istorija įsitvirtino kaip tarpreliginio dialogo simbolis: ne apie principų atsisakymą, o apie bandymą suprasti kitą pusę ir mažinti smurto spiralę. Šiandien ji dažnai prisimenama ir Bažnyčios, ir akademinėje aplinkoje, svarstant, kaip kurti bendrabūvį daugiakultūrėse visuomenėse.
Aktualu ne tik tikintiesiems
Jubiliejiniai minėjimai Asyžiuje išryškina ir kitą šv. Pranciškaus palikimo pusę: socialinį jautrumą bei atjautą. Jo biografijoje svarbią vietą užima susitikimai su visuomenės paribyje atsidūrusiais žmonėmis, o tokia laikysena šiandien skamba kaip priminimas apie bendruomeniškumo stoką ir augantį individualizmą.
Dėl to šv. Pranciškus dažnai pristatomas kaip figūra, kuri gali būti suprantama ir už religinės tradicijos ribų. Jo vardu grindžiama mintis, kad taika prasideda ne nuo deklaracijų, o nuo kasdienės praktikos: gebėjimo atleisti, atsisakyti keršto ir pripažinti kito žmogaus orumą.
Asyžiuje vykstantys renginiai šiemet tampa ne vien istoriniu minėjimu, bet ir bandymu aktualizuoti klausimą, ką reiškia taika XXI amžiuje. Jubiliejus primena, kad net po 800 metų simboliai išlieka gyvi tada, kai jie padeda atsakyti į šiandienos nerimą keliančius klausimus.
Leave a Reply