Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos WIPO paskelbtas 2026 metų Pasaulinis inovacijų indeksas rodo, kad Europa išlaiko išskirtinę poziciją tarp lyderių. Net 6 iš 10 inovatyviausių pasaulio ekonomikų yra europinės, o tai paneigia dažną kritiką, jog žemynas negeba konkuruoti technologijų fronte.
Reitinge šešiukę sudaro Šveicarija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Suomija ir Danija. Iškart už dešimtuko ribos rikiuojasi Vokietija, o toliau seka Prancūzija, Estija, Austrija ir Airija.
Dar ryškesnis Europos svoris matomas išplėtus sąrašą: tarp 25 inovatyviausių ekonomikų Europa sudaro 14 pozicijų. WIPO taip pat fiksuoja, kad 2026 metų indekse 12 Europos valstybių pagerino savo vietą, nors bendras pasaulinis konkurencingumas išlieka itin įtemptas.
Kur atsiveria finansavimo spraga
Vis dėlto, lyderystė inovacijų reitinguose ne visada reiškia lyderystę kapitalo rinkose. WIPO skaičiuoja, kad 2026 metais Europa sudaro apie 9,9 proc. pasaulinės rizikos kapitalo sandorių vertės, vertinant pagal duomenis už pirmus du metų ketvirčius.
Palyginimui, Šiaurės Amerika generuoja apie 72,6 proc., o Azija apie 15,9 proc. Šis kontrastas padeda suprasti, kodėl Europa, turėdama stiprias mokslo ir pramonės bazes, vis dar rečiau užaugina globalius technologijų milžinus.
WIPO akcentuoja, kad pagrindinis iššūkis yra idėjų pavertimas sparčiai augančiomis įmonėmis, mastelio finansavimas ir produktyvumo didinimas. Kitaip tariant, žaliavos inovacijoms netrūksta, tačiau kelias nuo laboratorijos iki tarptautinės rinkos dažnai būna per lėtas ir per brangus.
2025 metais pasaulinė rizikos kapitalo sandorių vertė, WIPO vertinimu, šoktelėjo apie 28 proc. ir pasiekė maždaug 454 mlrd. eurų. Tuo pat metu sandorių skaičius sumažėjo apie 1,4 proc., o tai reiškia ketvirtus metus iš eilės trunkantį sandorių kiekio kritimą.
DI keičia kapitalo kryptį
WIPO duomenys rodo ir dar vieną ryškią tendenciją: DI pritraukė apie 53 proc. visos 2025 metų rizikos kapitalo sandorių vertės. 2026 metų pirmąjį pusmetį ši dalis, WIPO vertinimu, išaugo iki maždaug 77 proc., todėl finansavimas vis labiau koncentruojasi keliuose sektoriuose ir keliuose regionuose.
„DI atveria naujas technologines ribas visose mokslo srityse, o valdžios ir įmonių investicijos į tyrimus 2025 metais pasiekė rekordą. 2026 metų ataskaita rodo, kad nauja giliųjų mokslų startuolių karta paverčia proveržius produktais ir keičia gyvybės mokslus, kosmosą, robotiką bei švarią energiją“, – sakė WIPO generalinis direktorius Daren Tang.
Europos fondų rinka tuo metu rodo atsparumą, tačiau mastelis vis dar kuklesnis nei JAV ar kai kuriose Azijos dalyse. Vien per 2026 metus viešai skelbtų Europos fondų paleidimų ir investuotojų įsipareigojimų suma, remiantis sektoriaus apžvalgomis, siekė apie 9,6 mlrd. eurų, o dalis strategijų aiškiai nukreiptos į giliąsias technologijas ir DI.
Giliųjų mokslų banga ir Europos šansai
WIPO 2026 metų ataskaitoje išskiriama giliųjų mokslų kryptis apima daugiau nei 30 000 startuolių, įkurtų nuo 2000 metų tokiose srityse kaip puslaidininkiai, robotika, kvantinė kompiuterija, gyvybės mokslai, kosmosas ir pažangios medžiagos. Palyginti su 2010 metais, jų skaičius išaugo apie 9,5 karto.
WIPO skaičiuoja, kad giliųjų mokslų įmonių vertė 2025 metais siekė apie 6,7 trln. eurų, o per metus augo apie 23 proc. 2025 metais ši kategorija pritraukė apie 108 mlrd. eurų rizikos kapitalo, o be itin didelių raundų ji sudarė apie 36,5 proc. pasaulinio finansavimo.
Europa šioje srityje turi aiškių pranašumų: Jungtinė Karalystė, WIPO duomenimis, yra trečia pasaulyje pagal giliųjų mokslų startuolių skaičių. Estija išsiskiria augimo tempu, nes 2020–2025 metais giliųjų mokslų startuolių skaičius joje, WIPO vertinimu, šoktelėjo 313 proc.
Miesto ir universitetų lygiu Europa taip pat atrodo konkurencinga: Kembridžas ir Oksfordas patenka tarp pasaulio lyderių pagal inovacijų intensyvumą, o Londonas ir Paryžius išlieka vieni stipriausių didmiesčių klasterių. Tačiau lemiamas klausimas išlieka tas pats: ar Europa sugebės užtikrinti pakankamą mastelio finansavimą ir greitesnius kelius į pasaulines rinkas.
2026 metų indeksas todėl pasakoja dvi istorijas vienu metu. Europa išlieka viena stipriausių vietų kurti naujas žinias, tačiau rizikos kapitalo srautai rodo, kad didžiausias išbandymas prasideda tada, kai inovaciją reikia paversti pasauliniu verslu.
Leave a Reply