JAV feministinio judėjimo ikona, rašytoja ir žurnalistė Gloria Steinem mirė sulaukusi 92 metų. Apie jos mirtį pranešta iš jos artimos aplinkos ir fondo komunikacijos, nurodant, kad ji mirė savo namuose Niujorke.
Tiksli mirties priežastis viešai neįvardyta. Pastaraisiais dešimtmečiais G. Steinem buvo kalbėjusi apie anksčiau patirtą krūties vėžį ir trišakio nervo neuralgiją – itin skausmingą neurologinę būklę.
Kelias į įtaką per žurnalistiką
G. Steinem gimė 1934 metų kovo 25 dieną Toledo mieste, Ohajo valstijoje. Plačiai žinoma ji tapo 1963 metais, kai slapta įsidarbino „Playboy“ klube ir parengė tiriamąjį pasakojimą apie moterų darbo sąlygas.
Vėliau ji įsitvirtino kaip politinė autorė ir redaktorė, prisidėjusi prie Niujorko žurnalo „New York“ kūrimo. 1969 metais publikuotas tekstas apie moterų išlaisvinimo judėjimą ją pavertė viena atpažįstamiausių antrosios feminizmo bangos figūrų JAV.
„Ms.“ ir organizacijos, pakeitusios viešą darbotvarkę
1972 metais G. Steinem tapo viena iš žurnalo „Ms.“ bendraįkūrėjų, o leidinys greitai tapo svarbia platforma temoms, kurios ilgai buvo stumiamos į užribį. Į viešą diskusiją plačiau atėjo kalbos apie smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį priekabiavimą ir reprodukcines teises.
Ji taip pat prisidėjo prie Nacionalinio moterų politinio kaukazo kūrimo, kurio tikslas buvo didinti moterų atstovavimą politikoje. Vėlesniais metais ji dalyvavo steigiant „Ms. Foundation for Women“ ir Moterų žiniasklaidos centrą, stiprinusį moterų balsą viešojoje erdvėje.
Knygos, apdovanojimai ir prieštaringi epizodai
G. Steinem parašė ne vieną plačiai cituotą knygą, tarp jų „My Life on the Road“, taip pat esė rinkinius, kuriuose derino asmeninę patirtį ir politinę analizę. 2013 metais JAV prezidentas Barackas Obama jai įteikė Prezidento laisvės medalį – vieną aukščiausių civilinių apdovanojimų šalyje.
Jos viešojoje biografijoje netrūko ir kritikos: 1998 metais ji sulaukė prieštaringų vertinimų dėl nuomonės teksto, kuriame gynė tuometį prezidentą Billą Clintoną, kilus kaltinimams dėl netinkamo elgesio. Vis dėlto net ir kritikai pripažino, kad jos įtaka moderniam lygybės judėjimui JAV išliko sunkiai paneigiama.
Pastaraisiais metais G. Steinem ir toliau pasisakė už moterų teises, LGBTQ bendruomenę ir lygybės politiką, o iki pat pabaigos tęsė rašymą. Ji buvo pabrėžusi bendruomeniškumo svarbą, o jos iniciatyvos, susijusios su diskusijų vakarais namuose, turėjo būti tęsiamos ir jai mirus.
„Glorios beveik šimtas metų Žemėje buvo prasmingi, o dėl lygybės ji dirbo iki pat pabaigos“, – sakoma artimųjų ir fondo pareiškime.
Leave a Reply