Ekstremalus karštis vis dažniau tampa rizikos veiksniu nėštumui ir gimdymui, perspėja sveikatos ekspertai. Pasaulinės sveikatos fondo „Wellcome“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad beveik trys iš keturių akušerių, gydytojų ir kitų specialistų per pastaruosius penkerius metus matė išaugusį su karščiu siejamų komplikacijų skaičių.
Apklausą viešai aptardamas Jungtinių Tautų klimato sistemos vadovas Simonas Stiellas pabrėžė, kad šilumos pavojai ne visada akivaizdūs. Jo teigimu, klimato politikos sprendimuose turi atsirasti aiški vieta motinų ir naujagimių sveikatai, nes karščio ekstremumai tiesiogiai veikia pažeidžiamiausias grupes.
Kas nutinka per karščius?
Medicinos literatūroje ir visuomenės sveikatos institucijų vertinimuose aukštesnė oro temperatūra siejama su didesne priešlaikinio gimdymo, vaisiaus žūties ir mažo naujagimių svorio rizika. „Wellcome“ pateikia ir kiekybinius ryšius: kiekvienas 1 laipsnio temperatūros kilimas koreliuoja su maždaug 5 proc. didesniu priešlaikinių gimdymų skaičiumi ir 7 proc. didesne gestacinio diabeto rizika.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad nėščiosios patiria didesnį šilumos stresą dėl fiziologinių pokyčių, o dehidratacija ir perkaitimas gali paaštrinti esamas būkles. Didžiausia rizika dažniausiai tenka moterims, dirbančioms lauke, gyvenančioms be patikimo vėsinimo namuose arba turinčioms ilgai keliauti į sveikatos priežiūros įstaigas.
Medikai prašo daugiau pagalbos
„Wellcome“ apklausoje dalyvavo 1 000 motinystės sveikatos specialistų Australijoje, Brazilijoje, Indijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Zimbabvėje. 98 proc. respondentų nurodė slaugę nėščiąją, kurios sveikatai, jų vertinimu, pakenkė ekstremalus karštis, o 99 proc. teigė matę panašų poveikį kūdikiams.
Dauguma apklaustųjų akcentavo, kad vien informacijos nepakanka. 92 proc. teigė, jog reikia daugiau mokymų, praktinių gairių ir resursų, kad būtų galima geriau apsaugoti nėščiąsias per karščius ir laiku atpažinti pavojingus simptomus.
„Išlikti vėsiems nėra pasirinkimas, kai nėra kur pasislėpti nuo karščio“, – sakė Simonas Stiellas.
Sprendimai yra, bet reikia įgyvendinimo
Ekspertų vertinimu, dalį rizikų galima sumažinti gana greitai, jei veikia bazinė infrastruktūra: patikimas vanduo, elektra ir vėsinimas klinikose, taip pat aiškios karščio perspėjimo sistemos. S. Stiellas ragina šias priemones laikyti ne komforto klausimu, o būtina sveikatos apsaugos pasirengimo dalimi.
Praktiniai bandymai jau vyksta. Zimbabvėje ir Pietų Afrikoje „Wellcome“ finansuojamas projektas, kuriame dalyvauja apie 1 600 moterų, testuoja nebrangias apsaugos priemones: skrybėles nuo saulės, vandens talpas, skėčius ir ventiliatorius, o dalis bendruomenių taiko ir paprastus pastatų vėsinimo sprendimus, pavyzdžiui, šviesina stogus.
Miestuose vis svarbesnės tampa vadinamosios klimato priedangos, kai pavojingų karščių metu gyventojams atveriami vėsūs viešieji pastatai. Ispanijoje tokia praktika taikoma plačiau, o Barselonoje, kaip skelbiama, veikia apie 400 vietų, kur galima trumpam atsikvėpti nuo karščio, įskaitant bibliotekas, muziejus ir savivaldybės turgus.
Kitas kryptingas kelias yra tikslinės priemonės ten, kur susikerta didžiausia kaitra ir pažeidžiamos grupės. COP31 šeimininkė Antalija yra žemėlapiuose identifikavusi karščio ir pažeidžiamumo zonas, kad prioritetas tektų pavėsiui, želdynams, ankstyvo perspėjimo sistemoms ir sveikatos pagalbai būtent ten, kur jų labiausiai reikia.
Finansavimas išlieka esminiu išbandymu. COP30 metu šalys sutarė iki 2035 metų tris kartus didinti prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą, o artėjanti COP31 konferencija, tikėtina, taps testu, ar šie įsipareigojimai virs realiais projektais, kurie sumažina riziką nėščiosioms ir naujagimiams.
Leave a Reply