Ukrainos Karpatų nacionaliniame gamtos parke Sinegora Ivano Frankivsko srityje pastebėtas jaunas miškinis katinas (Felis silvestris). Gyvūnas užfiksuotas prie vandens, o gamtos stebėtojai svarsto, kad jis galėjo tykoti žuvies.
Nuotraukomis socialiniame tinkle pasidalijęs autorius pasakojo, kad katinas sėdėjo ant akmens ir kurį laiką žiūrėjo į vandenį. Pasak jo, susidūrus žvilgsniais, teko vos kelios sekundės kadrui, o tada gyvūnas greitai pasitraukė į mišką.
„Kai vienas kitą pastebėjome, turėjau tik kelias sekundes padaryti nuotrauką, o tada jis staigiai įveikė statų uolėtą šlaitą ir dingo miške“, – sakė nuotraukų autorius.
Stebėtojų vertinimu, tai greičiausiai apie 6–7 mėnesių amžiaus jauniklis, tačiau pagal sudėjimą jis priminė tvirtą suaugusį naminį katiną. Miškiniai katinai yra gerokai masyvesni už daugumą naminių, jų kailis tankesnis, o uodega trumpesnė ir ryškiai žieduota, su tamsiu galu.
Ši rūšis paprastai vengia žmonių ir yra aktyviausia sutemus bei naktį, todėl tokie pastebėjimai laikomi gana retais. Miškiniai katinai dažniausiai medžioja smulkius graužikus ir paukščius, tačiau palankiomis sąlygomis gali gaudyti ir kitą grobį prie vandens telkinių.
Nacionalinis gamtos parkas Sinegora įkurtas 2009 metais, jo plotas siekia 10 866 hektarus. Parke saugomos aukščiausių Gorganų kalnų masyvo viršūnių ekosistemos ir kalnų kraštovaizdžiai, kuriuose akmenynai kaitaliojasi su subalpinėmis pievomis.
Gamtosaugininkai primena, kad sutikus laukinį gyvūną svarbu laikytis atstumo ir nebandyti jo vilioti maistu. Triukšmas ir per arti priėję žmonės gali išprovokuoti stresą, o jauniems individams tai ypač pavojinga, nes jie dar tik mokosi savarankiškai išgyventi.
Kodėl tokie stebėjimai svarbūs?
Miškinių katinų fiksavimas padeda geriau suprasti jų paplitimą ir buveines, ypač kalnuotose vietovėse, kur stebėsena sudėtingesnė. Nuotraukos ir tiksliai nurodyta vieta specialistams gali būti naudingi duomenys vertinant populiacijos būklę ir migracijos kelius.
Be to, tokie atvejai primena apie natūralių buveinių vertę ir poreikį jas saugoti. Kuo vientisesni miškų masyvai ir ramesnės pakrančių zonos, tuo daugiau galimybių plėšrūnams rasti maisto ir išvengti konflikto su žmogumi.
Leave a Reply