Rusija parodė savo Starlink alternatyvą: skelbia iki 700 Mb per sekundę, bet dar yra kabliukų

Kas pristatyta ir kam skirta?

Rusijos bendrovė „Biuras 1440“ forume, skirtame skaitmeniniams sprendimams, pademonstravo tris palydovinio ryšio terminalų koncepcijas ir prototipus, kuriuos vietos žiniasklaida jau vadina „Starlink“ analogais. Vis dėlto kol kas tiksliau kalbėti apie panašios paskirties sprendimus, nes infrastruktūra dar kuriama, o dalis įrangos nėra galutinis produktas.

Pagrindinis pristatytas įrenginys – 1440.ULTRA, kurį gamintojas apibūdina kaip serijinei gamybai ruošiamą terminalą. Jis orientuotas į įmones, kritinę infrastruktūrą ir vartotojus atokiose teritorijose, kur įprastos ryšio linijos yra ribotos arba nepatikimos.

Gamintojo teigimu, 1440.ULTRA turėtų užtikrinti iki 700 megabitų per sekundę duomenų perdavimo spartą. Pagal deklaruojamą paskirtį tai arčiausiai to, ką šiandien siūlo „Starlink“ sprendimai gyventojams ir verslui, tačiau realūs parametrai priklausys nuo palydovų skaičiaus ir tinklo brandos.

Terminalai traukiniams ir kompaktiškas prototipas

Antrasis įrenginys, 1440.ZIEMIA, projektuojamas naudojimui geležinkeliuose. „Biuras 1440“ skelbia, kad terminalas turėtų veikti traukiniuose, važiuojančiuose iki 400 kilometrų per valandą greičiu, o tikslas – ryšys tiek įgulai, tiek keleiviams.

Trečiasis pristatytas variantas – 1440.MINI – kol kas nėra komercinis produktas. Tai kompaktiško terminalo koncepcija, kuriai įvardijama apie 100 megabitų per sekundę tikslinė sparta ir galimas panaudojimas gelbėjimo komandų bei krizių valdymo tarnybų ryšiui.

Tokia segmentacija atitinka pasaulinę tendenciją: palydovinis internetas vis dažniau skaidomas pagal scenarijus, o atskiros įrangos klasės kuriamos verslui, transportui ir mobiliosioms tarnyboms. Praktikoje našumą dažnai lemia ne vien įrenginys, bet ir palydovų tankis virš regiono bei tinklo apkrova.

„Rassviet“ konstelacija dar tik kuriama

„Biuras 1440“ kuria nuosavą žemosios orbitos palydovų konstelaciją „Rassviet“, kuri koncepcija primena „SpaceX“ architektūrą: vartotojo terminalas jungiasi prie žemoje orbitoje esančių palydovų. Skirtumas tas, kad „Starlink“ yra seniai veikiantis pasaulinis tinklas, o „Rasswiet“ dar yra aktyvios plėtros stadijoje.

Bendrovė skelbia, kad palydovai ryšiui su antžeminiais terminalais turėtų naudoti 5G NTN technologijas, o tarpusavyje duomenis perduoti lazeriniais ryšio kanalais. Taip pat minima, kad bandymuose esą pavyko perduoti duomenis tarp palydovų iki 1 000 kilometrų atstumu, pasiekiant iki 10 gigabitų per sekundę spartą.

Vis dėlto tokie skaičiai šiuo metu daugiausia remiasi gamintojo pateikiamais bandymų rezultatais, o ne nepriklausomais matavimais realiomis eksploatavimo sąlygomis. Galutinį vartotojų patyrimą nulems tai, kiek palydovų bus orbitoje, kokia bus aprėptis, delsos rodikliai, atsparumas trukdžiams ir terminalų diegimo mastas.

„Kol kas tai labiau infrastruktūrą kuriantis projektas, o ne pilnai veikiantis „Starlink“ pakaitalas“, – taip situaciją apibendrina dalis analitikų, vertinančių pristatymą per tinklo brandos prizmę.

Kodėl tai svarbu ir ką stebėti toliau?

Nepriklausomas palydovinis ryšys svarbus ne tik civiliniams vartotojams, bet ir valstybės atsparumui, nes ryšys reikalingas ten, kur antžeminiai tinklai neprieinami arba pažeidžiami. Dėl to šalia civilinių scenarijų dažnai aptariama ir potenciali karinė paskirtis, nors pats gamintojas viešai gali jos ir neakcentuoti.

Diskusijose pasirodo ir prielaidos apie galimą terminalų pritaikymą bepiločiams orlaiviams, tačiau pristatyme tai neįvardijama kaip tikslinė paskirtis. Realius atsakymus duos tik tolesni „Rasswiet“ paleidimai, nepriklausomi bandymai ir tai, ar terminalai pasieks masinę gamybą.

Artimiausiais metais pagrindiniai klausimai bus paprasti: ar deklaruojama iki 700 megabitų per sekundę sparta išliks realiomis sąlygomis, kokia bus ryšio delsa ir patikimumas, ir ar sistema sugebės pasiūlyti stabilų ryšį dideliame plote. Būtent šie kriterijai šiandien skiria veikiančius pasaulinius tinklus nuo ambicingų, bet dar ankstyvų projektų.