Rudenį po kiemo tvarkymo dažnai lieka maišai nukritusių lapų, tačiau juos skubėti išvežti ar, juo labiau, deginti – prasta idėja. Lapų deginimas daugelyje savivaldybių yra draudžiamas, o dūmai kelia oro taršą ir nepatogumus kaimynams. Tuo pat metu patys lapai yra vertinga organinė medžiaga, kurią galima grąžinti į dirvą.
Surinkti lapai praverčia kaip mulčias, komposto dalis arba vadinamoji lapinė žemė – tamsus, purus substratas iš suirusių lapų. Nors toks substratas nėra trąšos, jis pagerina dirvos struktūrą, didina gebėjimą sulaikyti drėgmę ir padeda palaikyti stabilesnę temperatūrą šaknų zonoje. Tai ypač naudinga lengvesnėms, smėlingoms dirvoms, kurios greitai išdžiūsta.
Kodėl lapų nepalikti ant vejos?
Storai palikti lapai ant vejos blokuoja šviesą ir ilgai išlaiko drėgmę, todėl žolė silpsta ir didėja grybinių ligų rizika. Praktinis sprendimas – lapus surinkti žoliapjove su krepšiu: ji juos iškart susmulkina ir medžiagą lengviau panaudoti mulčiavimui ar kompostui. Jei lapai šlapi, smulkinimas būna prastesnis, todėl patogiau tai daryti jiems apdžiūvus.
Mulčiavimui lapus verta berti ne ant žolės, o ant lysvių ir gėlynų, aplink daugiamečius augalus ar dekoratyvinius krūmus. Smulkinti lapai sukrenta puriau, todėl geriau praleidžia orą ir vanduo lengviau pasiekia dirvą. Tai padeda išvengti pelėsio ir supuvimo.
Lapinė žemė: iš ko geriausia gaminti?
Lapinė žemė dažniausiai ruošiama iš plonesnių, greičiau suyrančių lapų, pavyzdžiui, beržo, liepos, lazdyno ar skroblo. Storesni, didesni lapai suyra lėčiau, todėl prieš dedant į krūvą juos verta susmulkinti žoliapjove arba sodo smulkintuvu. Kuo smulkesnė frakcija, tuo greičiau mikroorganizmai „pasiima“ medžiagą.
Lapai turi būti drėgni, bet ne permirkę: praktiškai tai reiškia, kad suspaudus saujoje masė turėtų priminti išgręžtą kempinę. Lapus galima krauti į krūvą ant žemės arba laikyti tinkliniame konteineryje, o mažesniuose sklypuose tinka ir juodi plastiko maišai su keliais oro tarpais. Dažniausiai lapinė žemė subręsta per 1–2 metus, priklausomai nuo lapų rūšies ir drėgmės.
Kokius lapus geriau išmesti?
Ne visi lapai tinkami mulčiui ar kompostui. Jei ant jų matyti ligų dėmės, apnašos, ryškūs pažeidimai ar kenkėjų pėdsakai, tokią žaliavą saugiau išvežti su bioatliekomis, kad sukėlėjai ir kenkėjai neperžiemotų ir negrįžtų į sodą kartu su kompostu. Tai aktualu ir vaismedžiams, kuriuos dažniau puola grybinės ligos.
Atsargumo reikalauja ir kai kurių medžių lapai, kurie gali turėti augalų augimą slopinančių junginių. Pavyzdžiui, riešutmedžio lapai komposte paprastai suyra, tačiau jiems reikia daugiau laiko, o procesą pagreitina smulkinimas ir maišymas su azoto turinčiomis medžiagomis. Tokį kompostą saugiausia naudoti kitą sezoną, kai masė pilnai subręsta.
Kaip pagreitinti kompostavimą prieš šalčius?
Kad lapai komposte suirtų greičiau, juos verta maišyti su azoto turinčiomis atliekomis, pavyzdžiui, nupjauta žole ar daržovių likučiais. Vien lapų krūva dažnai suyra lėtai, nes joje trūksta azoto, todėl masė būna „šalta“ ir menkai aktyvi. Maišymas taip pat padeda išvengti tankių, vandens nepraleidžiančių sluoksnių.
Prieš žiemą kompostą pravartu permaišyti: medžiagą nuo kraštų perkelti į vidų, kad ji geriau įkaistų ir suirtų. Jei turite kelias mažas krūvas, jas galima sujungti į vieną didesnę – šiluma joje laikosi ilgiau. Krūvos viršų naudinga pridengti sausesniais lapais ar šiaudais, kad mažiau prarastų šilumą ir pernelyg nepermirktų.
Leave a Reply