Lenkijoje ruošiami pokyčiai, kurie gali reikšmingai išplėsti mokamų kelių geografiją. Infrastruktūros ministerijos parengtame projekto apraše numatyta, kad elektroninių rinkliavų sistema e-TOLL būtų papildyta maždaug 880 kilometrų automagistralių, greitkelių ir valstybinės reikšmės kelių atkarpų.
Šiuo metu e-TOLL mokestis taikomas maždaug 5 870 kilometrų kelių. Po planuojamo plėtros etapo bendras apmokestintų ruožų ilgis galėtų siekti apie 6 750 kilometrų, todėl vežėjams maršrutų planavimas Lenkijoje taptų dar jautresnis kaštams.
Pagal pateikiamą tvarkaraštį naujos nuostatos galėtų įsigalioti 2027 metų kovo 16 dieną. Numatoma, kad sprendimas būtų tvirtinamas Vyriausybėje, o projektą planuojama priimti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.
Ministerija aiškina, kad plėtra siejama su valstybės transporto politikos kryptimis ir papildomomis pajamomis kelių infrastruktūrai. Pabrėžiama, jog surinktos lėšos turėtų papildyti Kelių fondą, iš kurio finansuojama kelių plėtra ir priežiūra, taip pat tikimasi geresnio krovinių srautų paskirstymo tarp kelių ir geležinkelių.
Pastarasis sistemos išplėtimas įvyko 2026 metų vasario 1 dieną, kai e-TOLL aprėptis padidėjo dar apie 645 kilometrais. Tuo pačiu buvo padidinti tarifai transporto priemonėms, kurių leistina bendra masė viršija 3,5 tonos, bei autobusams, o tarifų augimas priklausė nuo transporto kategorijos.
Vertinant planuojamas biudžeto pajamas, nurodoma, kad e-TOLL įplaukos 2026 metais turėtų siekti apie 1,5 milijardo eurų. Tai rodo, kad kelių apmokestinimas Lenkijoje išlieka viena svarbiausių priemonių, kuria siekiama užtikrinti ilgalaikį kelių finansavimą.
Praktinė šių pokyčių reikšmė aktuali ne tik Lenkijos vežėjams. Lietuvos transporto įmonėms ir tarptautinius maršrutus planuojantiems vairuotojams tai gali reikšti didesnes kelionės sąnaudas ir poreikį iš anksto tiksliau vertinti, kuriomis trasomis važiuoti apsimokės labiausiai.
Leave a Reply