Prie Jeruzalės per statyboms parengtus archeologinius tyrimus aptikta įspūdingo senovinio vandentiekio sistemos dalis. Izraelio senienų tarnyba pranešė, kad atidengtas vadinamojo Žemutinio Jeruzalės akveduko fragmentas, kadaise tiekęs vandenį į miestą iš pietinių apylinkių.
Šis akvedukas laikomas vienu sudėtingiausių regiono inžinerinių projektų iš maždaug prieš 2 000 metų. Jo bendras ilgis siekė apie 21 kilometrą, o vanduo tekėjo vien dėl gravitacijos, be siurblių ar kitų mechaninių įrenginių.
Didžiausias inžinerinis iššūkis buvo preciziškai išlaikyti itin mažą nuolydį per visą trasą. Archeologų vertinimu, daugelyje atkarpų aukščio skirtumas sudarė maždaug 1 metrą kilometrui, todėl trasą teko tiksliai derinti prie reljefo ir uolienų.
Pasak tyrėjų, sistemoje buvo numatytos vietos valymui ir priežiūrai, kad būtų galima šalinti sąnašas ir užsikimšimus. Būtent tokia priežiūros logika, kartu su periodiniais remontais, leido akvedukui išlikti naudojamam, nors ir su pertraukomis, iki maždaug prieš 100 metų.
Kaip akvedukas keitėsi per šimtmečius
Atidengta atkarpa parodė, kad konstrukcija laikui bėgant buvo ne kartą perdirbta. Ankstyviausiu laikotarpiu vanduo tekėjo tinku išklotu kanalu, kuris buvo suformuotas iš statybinių medžiagų ir pritaikytas ilgalaikiam vandens poveikiui.
Maždaug prieš 500 metų, Osmanų laikotarpiu, dalyje sistemos originaliame kanale įrengti keramikiniai vamzdžiai. Tyrėjai taip pat fiksuoja pasikeitusią išorinių sienų apdailą, kai į dar neišdžiūvusį tinką buvo įspaudžiami smulkūs akmenukai, sukuriant būdingą faktūrą.
Specialistai pabrėžia, kad tokie patobulinimai rodo nuolatinę vandens tiekimo svarbą Jeruzalei. Keičiantis politinėms epochoms ir technologijoms, infrastruktūra buvo pritaikoma, tačiau jos pagrindinė funkcija išliko ta pati.
Ką planuojama daryti su radiniu
Skelbiama, kad atidengta atkarpa nebus užpilta ar visiškai izoliuota nuo aplinkos. Pagal dabartinius planus ji turėtų tapti vietos traukos objektu, pritaikytu lankymui ir pažinimui.
Izraelio senienų tarnyba taip pat svarsto platesnę viziją sukurti vientisą maršrutą, leidžiantį keliauti palei akveduką nuo pietinės Jeruzalės dalies iki Senamiesčio. Tokiu būdu senovinė vandentiekio sistema galėtų tapti ne tik mokslo, bet ir kultūrinio turizmo infrastruktūros dalimi.

Leave a Reply