Tradiciniai rizikos fondai vis dažniau domisi prekyba kriptovaliutų platformose, o pagrindinis jų taikinys – arbitražo strategijos, leidžiančios išnaudoti kainų skirtumus tarp panašių instrumentų. Apie tai konferencijos Token2049 metu kalbėjo „Binance“ VIP ir institucinių klientų padalinio vadovė Catherine Chen.
Pasak jos, dalis fondų anksčiau kriptoturtą stebėjo labiau iš smalsumo, tačiau dabar klausimai darosi praktiški: kaip greitai įeiti į rinką, kokios yra vykdymo sąlygos ir kur realiai atsiranda kainų neatitikimų. Didžiausią dėmesį jie skiria arbitražui, susietam su tradicinių finansų instrumentais, kurie siūlomi kriptovaliutų prekybos vietose.
Kas keičia arbitražo patrauklumą?
Catherine Chen teigė, kad pastaruoju metu svarbiai pagerėjo rinkos gylis ir likvidumas, todėl instituciniams dalyviams lengviau vykdyti didesnius pavedimus. Kitas esminis veiksnys – prekyba vyksta visą parą, tad kainų formavimasis tęsiasi ir savaitgaliais, kai tradicinės biržos nedirba.
Jos vertinimu, būtent savaitgalio kainų paieška ir nenutrūkstama prekyba sudaro sąlygas dažniau pastebėti trumpalaikius kainų neatitikimus, ypač kai kriptovaliutų platformose atsiranda su tradicine rinka susietų produktų. Chen atkreipė dėmesį, kad mažesnėse prekybos vietose anksčiau neretai trūkdavo likvidumo, kuris yra būtinas rizikos fondams.
Augimas juntamas, bet proveržio per naktį nesitiki
Nors susidomėjimas auga, „Binance“ atstovė pabrėžė, kad procesas dar ankstyvoje stadijoje. Ji prognozavo, kad reikšmingesnius institucinių srautų pokyčius labiau verta stebėti per artimiausius 12–18 mėnesių, o ne laukti staigaus šuolio.
„Dažnai, kai pradedame matyti pirmuosius signalus, būtent tada verta atidžiau stebėti judėjimą per artimiausius 12–18 mėnesių. Manau, tai tikrai įdomu“, – sakė Catherine Chen.
Chen taip pat teigė, kad vyksta ir priešingas judėjimas: kriptoturto rinkoje gimę klientai plečia savo priemonių spektrą tradicinių finansų kryptimi ir konstruoja hibridinius portfelius. Tokia kryptis rodo, kad riba tarp kriptoturto ir įprastų finansinių produktų instituciniams dalyviams tampa vis mažiau kategoriška.
Kokie skaičiai rodo tendenciją?
Interviu metu paminėti duomenys rodo sparčią su tradiciniais instrumentais susietų produktų plėtrą platformoje. Pasak Chen, su akcijomis susieto turto apimtis valdyme padidėjo nuo maždaug 730–820 mln. eurų iki maždaug 1,3 mlrd. eurų.
Taip pat, jos teigimu, su tradiciniais instrumentais susietų neterminuotų ateities sandorių apyvarta nuo maždaug 18–27 mlrd. eurų per mėnesį pradžioje išaugo iki maždaug 365 mlrd. eurų kas 30 dienų. Vis dėlto Chen pabrėžė, kad net ir augant šiems skaičiams, jie išlieka santykinai nedideli, palyginti su didžiausiomis tradicinėmis rinkomis.
Kur daugiausia neapibrėžtumo?
„Binance“ atstovė išskyrė, kad tiek žetonizacija, tiek prekyba per skirtingas turto klases dar neturi vieningo, visiems priimtino standarto. Dėl to skirtingos institucijos vertina rizikas nevienodai, o technologiniai sprendimai ir taisyklės įvairiose jurisdikcijose gali skirtis.
„Kai reguliuotojas pateikia aiškų, auksinį veiklos pagrindą, tuomet viskas stoja į vietas“, – sakė Catherine Chen.
Jos vertinimu, būtent reguliacinis aiškumas taps svarbiausiu veiksniu, kuris nulems, kaip greitai tradicinių finansų ir kriptoturto prekyba priartės viena prie kitos. Instituciniams investuotojams svarbu ne tik produktų įvairovė, bet ir taisyklės, pagal kurias užtikrinamas atsiskaitymas, rizikų kontrolė ir rinkos priežiūra.
Leave a Reply