Socialiniuose tinkluose paskelbtos naujausios Mi-8 šeimos sraigtasparnio nuotraukos sukėlė diskusiją, ar Rusija keičia šias mašinas, kad jos galėtų efektyviau naudoti naujos kartos ginkluotę, įskaitant bepiločius orlaivius. Ukrainos karo aviacijos temomis besidomintys analitikai atkreipė dėmesį į naujus konstrukcinius elementus ir pakitusią išorinę įrangą.
Anot vertinimų, labiausiai išsiskiria pasikeitusios ginkluotės tvirtinimo sijos ir sumažėjęs pakabos taškų skaičius. Vietoje anksčiau fiksuotų šešių taškų, naujoje konfigūracijoje matomi keturi, tačiau teigiama, kad leistina apkrova vienam taškui galėjo likti panaši ir siekti iki 500 kilogramų.
Kas keičiasi Mi-8 ginkluotėje?
Iki šiol Mi-8 šeimos koviniuose variantuose naudotos ginkluotės tvirtinimo sistemos buvo kritikuotos dėl patikimumo ir eksploatacinių apribojimų, ypač kai pakabos taškai būdavo apkrauti maksimaliai. Daugiausia problemų, kaip teigiama, kildavo naudojant didesnius nevaldomų raketų blokus, kai arčiausiai fiuzeliažo esantys taškai patirdavo didžiausias apkrovas.
Naujos sijos, sprendžiant iš nuotraukų, turi aptakesnį aerodinaminį profilį ir perprojektuotas instaliacijas, susijusias su ginkluotės valdymu. Tai gali reikšti ne tik bandymą sumažinti vibraciją ir apkrovas, bet ir siekį pritaikyti platformą kitokio tipo pakabinamiems kroviniams.
Ar Mi-8 gali tapti dronų nešėju?
Vienas iš aptariamų modernizacijos paaiškinimų yra pasirengimas integruoti naujus ginklų tipus, tarp jų ir bepiločius, kuriuos būtų galima gabenti bei paleisti iš sraigtasparnio. Analitikų diskusijose minimi ir reaktyviniai bepiločiai Dan-M, tačiau kol kas nėra nepriklausomų įrodymų, kad būtent jie yra pagrindinis šių pakeitimų tikslas.
Vis dėlto pats modernizacijos krypties fonas atrodo logiškas: kare Ukrainoje bepiločiai tapo vienu svarbiausių žvalgybos ir smūgių įrankių, o skirtingos šalys ieško būdų, kaip greičiau perkelti dronus į reikiamą rajoną, išplėsti jų veikimo nuotolį ir sumažinti riziką pilotuojamai aviacijai. Tokios integracijos dažniausiai reikalauja ne tik mechaninių tvirtinimų, bet ir ryšio, valdymo bei duomenų perdavimo sprendimų.
Ką žinome apie Mi-8AMTŠ-VN?
Nuotraukose minimas variantas siejamas su Mi-8AMTŠ-VN, dar žinomu kaip Sapsan. Ši modifikacija Rusijoje pristatyta 2017 metais karinio-techninio forumo metu, o jos kūrimas buvo siejamas su poreikiais remti specialiųjų operacijų pajėgas ir vykdyti desantines užduotis sudėtingomis sąlygomis.
Teigiama, kad tolesni patobulinimai galėtų būti išbandomi daliniuose, susijusiuose su specialiosiomis pajėgomis arba su jomis bendradarbiaujančiose struktūrose. Jei bandymai pasiteisintų, analogiški sprendimai teoriškai galėtų būti perkelti ir į kitus Mi-8 šeimos variantus, tačiau kol kas nėra aišku, ar dėl to priimti sprendimai didesniu mastu.
Mi-8 yra vienas labiausiai paplitusių daugiafunkcių sraigtasparnių pasaulyje, kurio ištakos siekia 1960-ųjų pradžią, o serijinė gamyba prasidėjo 1965 metais. Plačiai nurodomi šio tipo parametrai apima trijų žmonių įgulą, galimybę gabenti iki 30 karių bei kelias tonas krovinio, o skirtingos modifikacijos iki šiol naudojamos įvairiose šalyse.
Karinės aviacijos ekspertai pabrėžia, kad tokios platformos modernizavimas dažniausiai vyksta etapais, o vien iš nuotraukų neįmanoma galutinai spręsti apie tikrąją paskirtį. Tačiau pati tendencija aiški: sraigtasparniai vis dažniau pritaikomi veikti aplinkoje, kurioje dominuoja bepiločiai, o ginkluotės ir pakabos sprendimai tampa kritiškai svarbūs tiek išgyvenamumui, tiek taktiniam lankstumui.
Leave a Reply