Keistas radinys Ultra Deep Field zonoje
Pietiniame Fornakso žvaigždyne esanti dangaus sritis, vadinama Hubble Ultra Deep Field, astronomams pažįstama iki smulkmenų: joje užfiksuota beveik 10 000 galaktikų. Vis dėlto būtent čia Jameso Webbo kosminis teleskopas aptiko signalą, kuris neatitinka įprastų paaiškinimų.
Tyrėjai praneša, kad labai mažoje lauko dalyje užfiksuota ryški emisijos linija, nors ankstesniuose to paties dangaus lopinėlio stebėjimuose jokio šaltinio nematyti. Signalas pasirodė ne kartą, o du kartus, stebėjimus skiriant 88 dienoms.
Kaip aptiktas signalas, kurio neturėjo būti
Šis aptikimas atliktas naudojant Jameso Webbo artimojo infraraudonojo spektrografo „NIRSpec“ duomenis. Skirtingai nei įprastai, kai spektroskopijai parenkami iš anksto žinomi objektai, komanda beveik visus prietaiso užtvarus paliko atvirus ir ieškojo emisijos linijų „aklai“.
Metodas, kuriuo ieškota silpnų ir anksčiau nepastebėtų objektų, leido patikimai susieti šešis aptikimus su tolimomis galaktikomis. Tačiau septintasis atvejis išsiskyrė: užfiksuota viena ryški linija apie 1,6 mikrometro bangos ilgyje, bet nematyti jokio aiškaus objekto, kuris ją skleistų.
Ypač svarbu tai, kad signalas užfiksuotas abiejuose stebėjimų languose ir skirtingais teleskopo orientacijos kampais. Tai sumažina tikimybę, kad rezultatas yra techninis artefaktas ar atsitiktinis duomenų apdorojimo sutrikimas.
Kodėl tai glumina astronomus
Spektroskopijoje viena emisijos linija paprastai neleidžia patikimai nustatyti, kas yra šaltinis, nes reikia žinoti jo raudonąjį poslinkį ir atstumą. Visatai plečiantis, šviesos bangos ilgėja, todėl tas pats infraraudonasis signalas gali reikšti skirtingus fizinius scenarijus.
Tyrėjai pabrėžia dar vieną paradoksą: emisijos linija buvo tokia ryški, kad ji, tikėtina, būtų buvusi pastebėta ir ankstesniuose Jameso Webbo vaizdiniuose stebėjimuose, atliktuose 2022 metais. Tai kelia prielaidą, kad šaltinis galėjo būti trumpalaikis ir tiesiog tuo metu neaktyvus.
Galimų paaiškinimų yra keli, tačiau nė vienas nėra įtikinamas: labai tolima ankstyvos Visatos galaktika, artimesnė galaktika su neįprastai „vieniša“ linija, supernova arba įvykis, kai juodoji skylė suardo žvaigždę. Pastarasis scenarijus teoriškai gali sukurti stiprų spektrinį signalą, net jei aplinkiniame diapazone objektas vos matomas.
Ką darys toliau
Mokslininkai teigia, kad būtini papildomi stebėjimai, kurie patvirtintų raudonąjį poslinkį ir padėtų identifikuoti fizinę emisijos kilmę. Gilesnė ir jautresnė spektroskopija galėtų atskleisti papildomas linijas, kurios leistų tiksliai nustatyti, ar tai ekstremalių sąlygų galaktika, trumpalaikis sprogimas, ar kitas retas reiškinys.
Šis atvejis primena, kad net geriausiai ištirtose dangaus srityse gali slėptis netikėtų, trumpai sužybsių reiškinių. Jameso Webbo jautrumas infraraudonajame diapazone vis dažniau leidžia aptikti objektus ir procesus, kurių ankstesnės kartos teleskopai tiesiog nepajėgdavo užfiksuoti.
Leave a Reply