Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė, viešėdama Stokholme vykusiame Copa-Cogeca Europos ūkininkų kongrese, paskutinę renginio dieną lankėsi dviejuose Švedijos ūkiuose. Pažintiniuose vizituose daugiausia dėmesio skirta pieno gamybai, augalininkystės ir gyvulininkystės derinimui, dirvožemio tausojimui bei vietinės produkcijos realizavimui.
Vizitus organizavo Švedijos ūkininkų federacija LRF, o praktinės patirtys tapo kongreso diskusijų tęsiniu. Jose aptarta, kaip didėjant sąnaudoms, griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams ir svyruojant rinkoms išlaikyti ūkių konkurencingumą bei užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimą maistu.
Mišrus ūkis kaip stabilumo garantas
Pirmasis vizitas vyko Backa Gård ūkyje, kuriame pieno gamyba derinama su augalininkyste, ganyklų priežiūra ir miškininkyste. Toks veiklų „portfelis“ leidžia paskirstyti riziką, kai vienos šakos pajamos mažėja, o kitos padeda išlaikyti pinigų srautą.
Švedijoje miškininkystė dažnai vertinama kaip papildomas ekonominio atsparumo ramstis, ypač tais metais, kai žaliavų kainos žemės ūkyje svyruoja. Ūkiuose taip pat akcentuojamas ilgalaikis investicijų planavimas ir infrastruktūra, leidžianti taupiau naudoti energiją bei pašarus.
Ne mažiau svarbi tema buvo kartų kaita ir ūkio perėmimo planavimas. Daugelyje Europos šalių ūkininkų amžiaus struktūra sensta, todėl sprendimai, padedantys jaunimui perimti ūkius, laikomi kritiniu veiksniu viso sektoriaus tęstinumui.
„Backa Gård pavyzdys rodo, kad šiuolaikinis ūkis laimi tada, kai neapsiriboja viena šaka. Pieno gamyba, augalininkystė ir miškininkystė gali papildyti viena kitą ir suteikti daugiau stabilumo, o ilgalaikis planavimas tampa būtinybe“, – sakė Algimanta Pabedinskienė.
Dirvožemis ir trumpa grandinė
Antroje dienos dalyje delegacija lankėsi Österby Gård ūkyje, kuriame plėtojama mėsinė galvijininkystė ir augalininkystė. Čia akcentuota sėjomaina, dirvožemio struktūros gerinimas ir sprendimai, padedantys išlaikyti ilgalaikį derlingumą.
Šios priemonės svarbios ne tik aplinkosaugai, bet ir ekonomikai, nes geresnė dirvožemio būklė mažina priklausomybę nuo brangių įsigyjamų sąnaudų. Pastaraisiais metais visoje Europoje daugėja praktikų, kai ūkiai investuoja į tikslesnį tręšimą, organinių medžiagų grąžinimą į dirvą ir efektyvesnį pašarų bazės planavimą.
Kitas ryškus Österby Gård bruožas buvo tiesioginė prekyba: ūkyje veikianti parduotuvė leidžia realizuoti vietinę produkciją trumpesne tiekimo grandine. Tai suteikia galimybę ūkininkui pasilikti didesnę galutinės kainos dalį, o pirkėjui aiškiau suprasti produkto kilmę.
„Österby Gård patirtis parodo, kad svarbu ne tik užauginti, bet ir mokėti parduoti. Tiesioginė prekyba stiprina ryšį su vartotoju, o ūkiui padeda kurti didesnę pridėtinę vertę“, – sakė Algimanta Pabedinskienė.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Aplankyti ūkiai atskleidė du vienas kitą papildančius modelius: veiklų įvairinimą, kuris didina finansinį atsparumą, ir tvarų žemės naudojimą, kuris saugo ilgalaikį produktyvumą. Lietuvai tai aktualu dėl gamybos sąnaudų augimo, klimato rizikų, investicijų poreikio ir ūkių perėmimo iššūkių.
Copa-Cogeca kongrese Stokholme taip pat daug kalbėta apie būsimą Bendrosios žemės ūkio politikos kryptį, inovacijas ir maisto saugumą. Praktiniai vizitai parodė, kad sprendimai dažnai prasideda nuo ūkio lygmens, kai skaičiuojamas kiekvienas kaštas, o tvarumo tikslai derinami su realiomis pajamomis.
Žemės ūkio rūmų teigimu, tarptautinė patirčių sklaida padeda greičiau atpažinti veikiančius sprendimus ir pritaikyti juos Lietuvos sąlygomis. Pasak A. Pabedinskienės, siekiant gyvybingo kaimo ir stabilaus apsirūpinimo maistu, būtina kurti sąlygas ūkiams investuoti, įvairinti veiklą ir didinti produkcijos pridėtinę vertę.
Leave a Reply