Centrinėje Azijoje svarstomas vadinamasis Dujų žiedas – regioninis gamtinių dujų tinklas, kuris sujungtų Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikistaną, Turkmėnistaną ir Uzbekistaną. Projekto šalininkai teigia, kad toks sprendimas leistų šalims dalintis dujų srautais, lanksčiau reaguoti į šuolius žiemą ir sumažinti tiekimo sutrikimų riziką.
Pagal pirminę koncepciją planuojama daugiau kaip 3 000 kilometrų naujų ir modernizuotų vamzdynų. Bendra bazinės infrastruktūros kaina vertinama apie 4,5 mlrd. eurų, iš kurių maždaug 1,8 mlrd. eurų būtų skirta naujai statybai, o dar apie 2,7 mlrd. eurų – esamų linijų modernizavimui, skaitmeninimui ir valdymo sprendimams.
Kaip veiktų Dujų žiedas?
Idėja paremta jau egzistuojančia tarpvalstybine prekyba dujomis, tačiau siekiama sukurti vientisesnę sistemą, leidžiančią dujas transportuoti ne tik įprasta kryptimi, bet ir atgaline eiga. Tokie atvirkštiniai srautai yra ypač svarbūs žiemą, kai vartojimas staigiai auga, o vietos tinklai ne visada pajėgia greitai perskirstyti resursus.
Projekto autoriai skaičiuoja, kad tinklas galėtų per metus transportuoti apie 20 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai būtų reikšmingas kiekis regionui, kuriame energijos paklausa didėja dėl ekonomikos augimo, urbanizacijos ir pramonės plėtros.
„Dujų žiedo projektas įdomus tuo, kad sustiprintų visų šių šalių tiekimo saugumą“, – sakė Ženevoje veikiančio Global Gas Centre vykdomoji direktorė Valérie Ducrot.
Skirtingi interesai penkiose šalyse
Centrinė Azija turi labai nevienodą dujų balansą: vienos šalys turi didelius išteklius, kitos labiau priklauso nuo importo. Turkmėnistanas, turintis vienas didžiausių atsargų regione, galėtų gauti daugiau regioninių pirkėjų, o kaimynės – daugiau tiekimo alternatyvų ir derybinės galios.
Uzbekistanas yra ir didelis dujų gamintojas, ir vienas didžiausių vartotojų, todėl žiemą šalies vidaus poreikiai tampa kritiniu veiksniu. Kazachstanas taip pat išgauna dujas, tačiau reikšminga išteklių dalis sutelkta šalies vakaruose, toliau nuo tankiau apgyvendintų teritorijų, tad perdavimo infrastruktūra čia tampa lemiama.
Kirgizija iš esmės remiasi importuojamomis dujomis, o Tadžikistanas didžiąją elektros dalį pasigamina iš hidroenergijos, bet taip pat importuoja dujas. Tadžikistano energetikos sektorius yra skelbęs, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį iš Uzbekistano importuota 126,4 mln. kubinių metrų dujų.
Nuo idėjos iki investicijų
Koncepcija viešai aptarta Taškente vykusiame antrajame Centrinės Azijos naftos ir dujų forume. Pirminę projekto viziją 2025 metais pristatė Kazachstano energetikos ekspertas Askar Ismailov, kuris šiuo metu konsultuoja Global Gas Centre ir dalyvauja projekto vystymo diskusijose.
Pasak A. Ismailov, Uzbekistano nacionalinė naftos ir dujų bendrovė „Uzbekneftegaz“ po preliminarių pokalbių buvo išreiškusi susidomėjimą. Taip pat skelbta, kad gegužę pasirašytas ketinimų protokolas su Karakalpakstano, autonominės Uzbekistano respublikos, institucijomis.
Vis dėlto esminiai klausimai dar atviri: projektui reikėtų aiškaus finansavimo modelio, sutartų dujų kiekių, tranzito taisyklių ir vieningo veikimo režimo, įskaitant tai, kurios tinklo atkarpos galėtų dirbti abiem kryptimis. Kol kas viešai nepaskelbta nei galutinė investicijų struktūra, nei penkių vyriausybių susitarimas, nei konkretus statybų grafikas.
Uzbekistano dujų iššūkis
Diskusijos apie regioninį tinklą vyksta tuo metu, kai Uzbekistanas ieško būdų stabilizuoti vietinę gavybą. Nacionalinė statistika rodo, kad 2026 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais didžiosios pramonės įmonės išgavo 24,2 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, tai yra 16,3 proc. mažiau nei prieš metus.
Uzbekistano institucijos taip pat pranešė apie penkis šiemet atrastus naujus dujų kondensato telkinius ir apie gręžinių programą: nuo sausio iki rugsėjo išgręžta 80 gręžinių, o paskutiniam metų ketvirčiui buvo planuojama dar 40. Toks derinys – gavybos skatinimas ir tarpvalstybinės jungtys – vertinamas kaip dvi skirtingos, bet viena kitą papildančios energijos saugumo kryptys.
„Gamtinės dujos išlieka Uzbekistano energetikos sistemos kertiniu akmeniu“, – sakė Denis Borodenok iš UNG Overseas.
Ryšiai su Azerbaidžanu ir Europa
Taškento forume aptartos ir platesnės energetikos jungtys, apimančios Azerbaidžaną bei Europos rinkas. Regionui aktualu diversifikuoti eksportą ir transporto koridorius, ypač kai Europos Sąjunga siekia patikimesnių energijos tiekimo grandinių.
Azerbaidžanas dujas į Europos Sąjungos šalis tiekia Pietiniu dujų koridoriumi, o Europos Komisija yra skelbusi, kad 2025 metais tiekimas pasiekė 12,5 mlrd. kubinių metrų. 2026 metų kovą Europos Sąjunga ir Azerbaidžanas dar kartą patvirtino platesnę energetinę partnerystę, kuri apima ne tik dujas, bet ir infrastruktūros bei investicijų klausimus.
Tuo pat metu regione vystomos ir konkrečios žvalgybos partnerystės: Uzbekistano Ustiurto regione naftos ir dujų žvalgybos projekte partneriais įvardijami „SOCAR“, „BP“ ir „Uzbekneftegaz“. Šios kryptys rodo, kad Centrinė Azija ieško kelių derinti vidaus gavybą, regioninę integraciją ir ryšius su platesnėmis rinkomis.
Leave a Reply