Lenkijoje bręsta reikšmingi mokesčių pokyčiai: Seimo Finansų viešųjų reikalų komisija pritarė projektui, kuriuo nuo 2027 metų siūloma perbraižyti gyventojų pajamų mokesčio laiptus, didinti solidarumo įnašą ir kelti pelno mokestį didžiausioms įmonėms. Pokyčiai paliestų tiek samdomus darbuotojus, tiek aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus ir dalį verslo.
Pagal projektą, pirmasis gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų taikomas iki didesnės ribos, tačiau kartu atsirastų naujas tarpinis laiptelis. Tai reiškia, kad daliai gyventojų apmokestinimas taptų labiau diferencijuotas, o didesnės pajamos greičiau patektų į aukštesnį tarifą.
Projektas numato, kad iki maždaug 30 000 eurų metinių pajamų būtų taikomas 12 proc. tarifas, o tarp maždaug 30 000 ir 35 000 eurų atsirastų 24 proc. tarpinis tarifas. Virš maždaug 35 000 eurų per metus būtų taikomas 32 proc. tarifas, todėl vidutiniškai didesnes pajamas gaunantys žmonės pokytį pajustų greičiau nei pagal dabartinę dviejų laiptelių logiką.
Dar viena kryptis nukreipta į daugiausiai uždirbančius. Solidarumo įnašą, kuris taikomas metinėms pajamoms, viršijančioms maždaug 235 000 eurų, siūloma kelti nuo 4 proc. iki 5 proc., o tai reikštų didesnę mokestinę naštą aukščiausio pajamų sluoksnio gyventojams.
Verslui numatomi pokyčiai taip pat reikšmingi. Projektu siūloma didžiausioms bendrovėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, kelti pelno mokesčio tarifą nuo 19 proc. iki 22 proc., taip didinant įplaukas iš stambiojo verslo segmento.
Daug diskusijų kelia ir planuojamas ryšelio režimo ribojimas. Projekte numatytas ryšelio apyvartos limitas mažėtų nuo 2 mln. eurų iki 250 000 eurų, todėl daliai smulkiojo ir vidutinio verslo tektų pereiti prie kitos apmokestinimo formos ir sudėtingesnės apskaitos.
Taip pat siūloma, kad ryšelį pasirinkę verslininkai, metų eigoje viršiję 300 000 eurų apyvartą, nuo viršytos dalies mokėtų 17 proc. mokestį. Praktikoje tai reikštų papildomą „saugiklį“, kuris didina mokestinį tarifą augančioms įmonėms dar nepasiekus naujojo pagrindinio limito logikos.
Projekto įsigaliojimo data numatoma 2027 metų sausio 1 dieną, tačiau iki tol jis dar turės pereiti visą teisėkūros procedūrą. Komisijoje netrūko bandymų švelninti siūlymus, įskaitant idėjas automatizuotai indeksuoti mokesčių ribas pagal infliaciją, tačiau šiame etape jos nepalaikytos.
Finansų ministerijos vertinimu, siūlomi pakeitimai per 10 metų galėtų atnešti apie 6 200 000 000 eurų papildomų pajamų viešiesiems finansams. Nurodoma, kad reikšminga dalis papildomų įplaukų būtų nukreipta sveikatos apsaugos finansavimui, todėl diskusija dėl mokesčių vis labiau siejama ir su viešųjų paslaugų kokybės lūkesčiais.
Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokie sprendimai turi dvi puses: viena vertus, jie gali didinti biudžeto pajamas ir mažinti nelygybę, kita vertus, per staigūs režimų apribojimai gali skatinti veiklų perkėlimą į kitas formas arba mažinti investicijų patrauklumą. Galutinį poveikį lems detalės, pereinamieji laikotarpiai ir tai, kaip griežtai bus apibrėžti taikymo kriterijai.
Leave a Reply