Jungtinėje Karalystėje metinė vartotojų kainų infliacija 2026 metų rugsėjo mėnesį pakilo iki 3,5 proc. ir buvo didesnė, nei tikėjosi rinka. Tai aukščiausias lygis nuo 2025 metų spalio, skelbia šalies statistikos tarnyba ONS.
Per mėnesį vartotojų kainos ūgtelėjo 0,4 proc., po 0,5 proc. augimo rugpjūtį. Kartu didėjo ir vadinamoji bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos bei maisto kainų svyravimų: ji pakilo iki 2,8 proc. nuo 2,6 proc.
Kainas aukštyn stūmė degalai
Didžiausią įtaką rugsėjo infliacijos šuoliui padarė transporto segmentas, pirmiausia motoriniai degalai. ONS duomenimis, transporto kainos per metus pakilo 6,6 proc., kai mėnesiu anksčiau metinis augimas siekė 4,6 proc.
Dyzelino kainos rugsėjį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų liepos, o degalų brangimą skatino geopolitinė įtampa ir naftos rinkos nervingumas. Dėl to infliacijos spaudimas vėl tapo akivaizdžiai jaučiamas kasdienėse išlaidose.
Paslaugų infliacija paspartėjo iki 3,7 proc., o būsto ir su namų ūkiu susijusių paslaugų kainos per metus augo 5,3 proc. Ryšių paslaugos brango 5,8 proc., kai maisto infliacija nepakito ir siekė 1,3 proc.
Rinkos ruošiasi palūkanų kėlimui
Auganti infliacija didina spaudimą Anglijos bankui, kurio tikslas yra 2 proc. infliacija. Rinkoje stiprėja lūkestis, kad 2026 metų lapkričio 5 dieną per posėdį palūkanos gali būti padidintos, o tai būtų pirmas kėlimas nuo 2023 metų.
„Energijos kainų lubos spalį pakilo nežymiai, tačiau namų ūkiai jau ruošiasi didesniam šuoliui kitų metų pradžioje“, – sakė „AJ Bell“ finansų analizės vadovas Danni Hewson.
„Žinojimas, kad artimiausiais mėnesiais finansuoti kasdienį gyvenimą bus vis sunkiau, smogs vartotojų pasitikėjimui“, – sakė D. Hewson.
Šiuo metu Anglijos banko bazinė palūkanų norma siekia 3,75 proc., todėl net ir nedidelis kėlimas reikštų brangesnes paskolas, jautresnį būsto rinkos finansavimą ir didesnę palūkanų naštą daliai verslų.
Skolinimasis auga, skola perkopė 3,57 trilijono eurų
ONS taip pat paskelbė, kad 2026 metų rugsėjį viešojo sektoriaus grynasis skolinimasis sudarė apie 29,2 mlrd. eurų. Tai maždaug 2,1 mlrd. eurų daugiau nei prieš metus ir daugiau, nei prognozavo rinka.
Tarnyba pabrėžė, kad išlaidos, įskaitant didesnes skolos aptarnavimo sąnaudas, augo sparčiau nei valstybės pajamos, o dalį skirtumo didino infliacijos poveikis. Brangstant skolinimuisi rinkose, biudžetui tenkanti palūkanų našta tampa vis reikšmingesnė.
Per 2026 metų balandžio–rugsėjo laikotarpį JK skolinimasis pasiekė apie 116,5 mlrd. eurų, tai atitinka 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto. Vis dėlto ši suma išliko didesnė nei Biudžeto atsakomybės biuro prognozė.
Viešojo sektoriaus grynoji skola rugsėjo pabaigoje, pirminiais vertinimais, pirmą kartą perkopė 3,57 trilijono eurų ribą. Kaip ekonomikos dalis skola siekė 94 proc. bendrojo vidaus produkto ir buvo kiek mažesnė nei prieš metus.
Šis fonas ypač svarbus artėjant JK Vyriausybės rudeniniam biudžetui, kurį planuojama pristatyti 2026 metų spalio 28 dieną. Tikimasi, kad jame bus ieškoma sprendimų dėl pragyvenimo kaštų spaudimo, kartu bandant suvaldyti skolos aptarnavimo išlaidas.
Leave a Reply