Ar atsisakius mėsos iš tiesų galima gyventi ilgiau, mokslininkai vis dažniau vertina ne pagal mitus, o pagal dideles gyventojų stebėsenos duomenų bazes. Kinijoje atlikta analizė, apėmusi daugiau kaip 5 000 vyresnio amžiaus žmonių, parodė, kad ryšys tarp mitybos ir tikimybės sulaukti 100 metų nėra vienareikšmis.
Tyrimas paremtas Kinijos ilgalaikiu sveiko ilgaamžiškumo stebėjimu, o rezultatai publikuoti The American Journal of Clinical Nutrition. Mokslininkai lygino 1 459 žmones, sulaukusius 100 metų, su 3 744 dalyviais, kurie mirė anksčiau, nepasiekę šio amžiaus.
Moterims su per mažu svoriu išryškėjo skirtumas
Bendra tendencija rodė, kad griežtas mėsos nevartojimas buvo siejamas su mažesne tikimybe sulaukti 100 metų, tačiau efektas skyrėsi pagal lytį ir kūno masės indeksą. Vyrų grupėje statistiškai reikšmingo ryšio tarp vegetarizmo ir ilgaamžiškumo tyrėjai neaptiko.
Ryškiausias skirtumas atsiskleidė moterims, kurių kūno masės indeksas buvo mažesnis nei 18,5. Šioje grupėje kasdienis mėsos vartojimas buvo susijęs su maždaug 44 proc. didesne tikimybe sulaukti 100 metų, palyginti su vegetariniu racionu.
Tuo pačiu žmonėms, kurių svoris buvo normalus arba didesnis, tokio ryšio tyrimas neparodė. Tai leidžia manyti, kad lemiamas veiksnys gali būti ne pats mėsos faktorius, o bendras energijos ir maistinių medžiagų pakankamumas vyresniame amžiuje.
Ką tai sako apie baltymus ir maistines medžiagas
Vyresniame amžiuje per mažas kūno svoris dažnai siejamas su nepakankamu kalorijų kiekiu, sumažėjusiu apetitu, raumenų nykimu ir didesne trapumo rizika. Tokiu atveju mityba, kuri užtikrina pakankamai baltymų, geležies, cinko ir vitamino B12, gali būti kritiškai svarbi bendrai sveikatos būklei palaikyti.
Tyrėjai pabrėžė, kad rezultatai nereiškia, jog mėsa savaime prailgina gyvenimą. Svarbus ir tai, kokie gyvūninės kilmės produktai įtraukiami į racioną, nes dalis žmonių mėsos nevalgė, tačiau vartojo žuvį, kiaušinius ar pieno produktus.
Ne priežastis, o asociacija
Analizė neįrodo priežastinio ryšio: tyrimas vertino žmonių mitybą vyresniame amžiuje, tačiau negalėjo tiksliai atsekti, kaip racionas keitėsi per visą gyvenimą. Be to, senstant mitybą dažnai lemia dantų būklė, kramtymo sunkumai, lėtinės ligos ar sumažėjęs fizinis aktyvumas.
Autoriai išskyrė ir dar vieną svarbų niuansą: žmonės, kurie nevartojo mėsos, bet valgė žuvį, kiaušinius arba pieno produktus, turėjo panašias galimybes sulaukti 100 metų kaip ir įvairiai besimaitinantys dalyviai. Tuo metu veganams, visiškai atsisakiusiems gyvūninės kilmės produktų, fiksuota mažesnė tikimybė pasiekti šimtmetį, tačiau tai nebūtinai reiškia žalą, jei mityba kruopščiai subalansuota.
Praktinė tyrimo žinutė paprasta: senstant svarbiausia ne etiketė ant dietos, o pakankamas kalorijų ir baltymų kiekis, maistinių medžiagų balansas bei sveika kūno masė. Sprendimus dėl mitybos ypač vyresniame amžiuje saugiausia priimti kartu su gydytoju ar dietologu, įvertinus svorį, kraujo rodiklius ir gretutines ligas.
Leave a Reply