Ukrainos pietuose, Odesos srityje esančiame Tuzlų limanų nacionaliniame gamtos parke, mokslininkai užfiksavo žydintį retą augalą – geltonąjį glaucijų, dar vadinamą geltonuoju mačoku. Parko tyrėjai pastebi, kad šis rūšies žydėjimas vėlyvuoju metų laiku yra neįprastas ir rodo, kaip gamtos ritmą veikia orų svyravimai.
Geltonasis glaucijus priklauso aguoninių šeimai ir dažniausiai auga pajūrio smėlynuose bei skurdžiuose dirvožemiuose. Ukrainoje ši rūšis laikoma reta ir įrašyta į šalies Raudonąją knygą, todėl jos augavietės yra saugomos, o augalų rinkimas gamtoje gali daryti žalą populiacijoms.
„Net ir vėlyvą rudenį parke dar žydi geltonasis glaucijus, o tokie stebėjimai padeda fiksuoti, kaip kinta gamta ir buveinės“, – sakė Tuzlų limanų nacionalinio gamtos parko atstovas, biologas Ivanas Rusevas.
Šis ryškiai geltonais žiedais žydintis augalas žinomas ne tik dėl dekoratyvumo. Farmacijoje vaistine žaliava laikoma antžeminė augalo dalis žydėjimo metu, nes būtent tuomet joje susikaupia didžiausia biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija.
Specialistai nurodo, kad geltonajame glaucijuje aptinkami izochinolinų grupės alkaloidai, dėl kurių augalas istoriškai buvo naudojamas tam tikrų preparatų gamyboje. Būtent dėl šios priežasties rūšis dažnai minima greta populiarių vaistų veikliųjų medžiagų, tačiau savarankiškas rinkimas ar vartojimas yra rizikingas ir nerekomenduojamas.
Geltonasis glaucijus natūraliai paplitęs Europos Atlanto pakrantėse ir Viduržemio jūros regione, taip pat aplink Juodąją ir Azovo jūras. Kai kuriose teritorijose, ypač už natūralaus arealo ribų, rūšis yra aptinkama kaip introdukuota, tačiau populiacijos ne visur stabilios ir gali nykti dėl buveinių pokyčių.
Gamtininkai pabrėžia, kad tokie radiniai saugomose teritorijose yra svarbūs ne vien kaip įdomus faktas. Jie prisideda prie ilgalaikių stebėsenos duomenų, leidžiančių tiksliau vertinti biologinės įvairovės būklę ir laiku pastebėti pokyčius, kuriuos lemia klimato kaita, žmogaus veikla ar karo poveikis aplinkai.
Leave a Reply