Kelionė po tragedijos
Keturiolikmetis dailiojo čiuožimo sportininkas Marks Vanagas po mamos netekties Nepale rado jėgų sugrįžti ant ledo ir sėkmingai pasirodė tarptautinėse Special Olympics varžybose Slovakijoje. Vaikinas įveikė ne tik sportinę įtampą, bet ir asmeninę krizę, kuri šeimai smogė itin skaudžiai.
Po nelaimės Nepale Marks kartu su jaunesniu broliu Robertu gyvena pas močiutę Liudmilą. Artimieji pripažįsta, kad kasdienybė tapo sudėtinga tiek emociškai, tiek finansiškai, tačiau šeima stengiasi išlaikyti vaikams kuo stabilesnį ritmą.
Kas padėjo išvykti į varžybas?
Išvyka į Slovakiją tapo įmanoma dėl labdaros iniciatyvos „Zaļā lampa“ rėmėjų paramos, surinkus lėšų kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms. Močiutė pabrėžia, kad be žmonių palaikymo toks startas šiuo laikotarpiu būtų buvęs sunkiai įsivaizduojamas.
Marks į varžybas vyko su Latvijos komanda, atstovaudamas klubui „Twizzle“, o sportininką lydėjo trenerė Olga Nečajevа. Anksčiau į startus jį visuomet palydėdavo mama, todėl šį kartą kelionė turėjo ir ypač jautrų emocinį krūvį.
Autizmas ir sportas: ką duoda rutina
Artimieji nurodo, kad Markui diagnozuotas autizmas, o dailusis čiuožimas jam tapo ne tik sportu, bet ir svarbia emocinės pusiausvyros dalimi. Special Olympics judėjimas daugelyje šalių akcentuoja, kad sportas žmonėms su intelekto ir raidos sutrikimais suteikia struktūrą, pasitikėjimo ir socialinių ryšių, kurie ypač reikšmingi netekties laikotarpiu.
Šiose varžybose Slovakijoje Marks pristatė specialiai parengtą programą ir užėmė aukštą 4 vietą. Trenerė pažymėjo, kad sportininkas drąsiai atliko sudėtingus elementus ir nesutriko net turėdamas stiprių varžovų.
„Marks čiuožė meistriškai ir gražiai, atliko sudėtingus elementus ir nepasimetė tarp vyresnių bei labiau patyrusių varžovų“, – sakė trenerė Olga Nečajevа.
Močiutė pasakojo, kad aplinka varžybose buvo itin palaikanti: kiti dalyviai ir tėvai rodė dėmesį, šiltai bendravo, o tai Markui suteikė papildomo saugumo jausmo. Pasak artimųjų, net ir paprastos šeimos tradicijos, pavyzdžiui, pasidžiaugti pasiekimais po starto, šiuo metu turi ypatingą prasmę.
„Marks laikėsi drąsiai, į ledą žengė su šypsena, o po varžybų labai brandžiai padėkojo man ir broliui už palaikymą“, – sakė močiutė Liudmila.
Specialistai pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbi ne tik sportinė motyvacija, bet ir bendruomenės parama, leidžianti vaikui išlaikyti užsiėmimus, kurie padeda susitvarkyti su stresu. Marko istorija tapo priminimu, jog net po didžiausių sukrėtimų ryšys su mėgstama veikla ir palaikanti aplinka gali tapti realiu atspirties tašku.
Leave a Reply