Beveik prieš 1 600 metų sukurta romėnų stiklo taurė iki šiol stebina optiniu efektu, kuris atrodo tarsi moderni technologija. Žiūrint į atspindėtą šviesą ji atrodo žalsva, o šviesai sklindant per stiklą tampa ryškiai raudona.
Vienas garsiausių tokio tipo dirbinių yra IV amžiaus Likurgo taurė, saugoma British Museum. Ji laikoma itin retu romėnų meistrystės pavyzdžiu, nes išsiskiria ne tik ažūrine puošyba, bet ir vadinamuoju dichroiniu stiklu, kai spalva priklauso nuo apšvietimo krypties.
Ilgą laiką buvo ginčijamasi, kaip senovės amatininkams pavyko išgauti tokį tikslų spalvinį virsmą. Mokslininkai jau anksčiau įtarė, kad raktas slypi stikle išsklaidytose mikrodalelėse, tačiau praktiškai pakartoti efektą buvo sudėtinga.
Kas iš tiesų keičia spalvą
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad spalvą lemia itin smulkios aukso ir sidabro dalelės, susiformavusios stiklo viduje. Tokios nanostruktūros sąveikauja su šviesa ir keičia, kurios bangos sugeriamos, o kurios išsklaidomos, todėl atspindėta šviesa atrodo žalia, o praleista per stiklą tampa raudona.
Sheffield universiteto Inžinerijos fakulteto specialistė Lisa Hollands, dirbusi su komanda, siekė ne vien patvirtinti teoriją, bet ir sukurti receptūrą, kuri leistų tokį stiklą pagaminti pakartojamai. Paaiškėjo, kad neužtenka vien įmaišyti tauriųjų metalų.
Lemiamą reikšmę turėjo tikslios proporcijos, lydymo temperatūros, krosnies aplinka ir deguonies kiekis. Eksperimentuojant buvo išbandomi skirtingi žaliavų mišiniai ir technologiniai režimai, kol pavyko pasiekti efektą, artimą istoriniam originalui.
Nuo muziejaus iki šiuolaikinių technologijų
Pagal atkurtą receptą sukurta ir šiuolaikinė stiklo kompozicija, kurią pagamino stiklo menininkas Elliot Walker. Kūrinys interpretuoja Likurgo istoriją ir leidžia aiškiai pamatyti spalvos virsmą skirtingomis apšvietimo sąlygomis.
Mokslininkų teigimu, toks proveržis svarbus ne tik kultūros paveldo supratimui. Geresnis nanodalelių elgsenos stikle pažinimas gali padėti kurti fotoninius ir optinius komponentus, pritaikomus, pavyzdžiui, saulės energetikoje, jutikliuose ar medicininėje diagnostikoje.
Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad stiklo struktūros valdymas aktualus ir pramonėje, kur stiklas naudojamas kaip atspari matrica pavojingoms medžiagoms stabilizuoti. Kitaip tariant, senovės romėnų meistrų paslapties išaiškinimas gali prisidėti prie sprendimų, kurių reikia ir šiandien.
Leave a Reply