Astronomai pranešė užfiksavę reiškinį, kuris iki šiol nebuvo nei stebėtas, nei prognozuotas: du skirtingų tipų gama spindulių pliūpsniai įvyko beveik ta pačia kryptimi, o juos skyrė vos keturios minutės. Vienas pliūpsnis buvo trumpas, kitas ilgas, todėl toks derinys meta iššūkį nusistovėjusiai klasifikacijai.
Gama spindulių pliūpsniai laikomi vienais energingiausių įvykių Visatoje, o jų spinduliuotė yra tokia intensyvi, kad ją patikimai fiksuoti galima tik iš kosmoso, nes Žemės atmosfera gama spindulius sugeria. Dėl to itin svarbūs kosminiai teleskopai, kurie pirmieji aptinka signalą ir leidžia antžeminiams prietaisams sekti blėstantį švytėjimą.
Kas įvyko ir kuo tai ypatinga?
Neįprastas atvejis, pavadintas GRB 160425A, buvo užfiksuotas 2016 metų balandžio 25 dieną. Pirminį signalą aptiko Neilo Gehrelso „Swift“ observatorija, o vėliau keli teleskopai stebėjo vadinamąjį pospindį, padedantį tiksliau nustatyti šaltinio vietą ir aplinką.
Tyrėjų duomenimis, pirmasis pliūpsnis truko apie 1,7 sekundės, o antrasis, prasidėjęs po kelių minučių pauzės, tęsėsi apie 51,2 sekundės. Paprastai tokie laikai atitinka skirtingas pliūpsnių kilmes: trumpieji dažniau siejami su kompaktiškų objektų susijungimais, o ilgieji su masyvių žvaigždžių branduolio kolapsu.
Įprasti paaiškinimai nebetelpa
Mokslininkai svarstė, ar tai galėjo būti du visiškai nepriklausomi pliūpsniai, kurie tiesiog sutapo laike ir dangaus kryptimi. Tačiau tokio sutapimo tikimybė, remiantis tyrime pateiktais vertinimais, yra itin maža, todėl labiau tikėtina, kad abu signalai turi bendrą kilmę.
„Tai kol kas vienintelis žinomas įvykis, turintis tokias keistas savybes“, – sakė Honkongo universiteto astrofizikas Bingas Zhangas.
„Iš pradžių norėtųsi manyti, kad tai du nepriklausomi pliūpsniai, bet tikimybė, kad jie įvyks beveik tuo pat metu ir ta pačia kryptimi, tokia maža, jog tenka pripažinti bendrą kilmę“, – teigė jis.
Tyrėjai taip pat nagrinėjo versiją, kad tai galėtų būti vieno pliūpsnio netipiška struktūra, pavyzdžiui, trumpas pradinis impulsas su vėlesne ilga uodega. Vis dėlto ilga pauzė tarp signalų ir labai didelė antrosios dalies energija šią interpretaciją daro komplikuotą.
Ką tai gali reikšti astronomijai?
Šis atvejis svarbus tuo, kad jis gali praplėsti supratimą apie tai, kaip formuojasi gama spindulių pliūpsniai ir kaip patikimai pagal trukmę spręsti apie jų kilmę. Pastaraisiais metais astronomijoje vis dažniau remiamasi daugiakanale stebėsena, kai kartu analizuojami gama ir rentgeno spinduliai, optinis pospindis, o kai kuriais atvejais ir gravitacinės bangos.
Tokie reti įvykiai ypač vertingi, nes leidžia tikrinti teorinius modelius ekstremaliomis sąlygomis ir geriau suprasti, kaip elgiasi medžiaga šalia juodųjų skylių ar neutroninių žvaigždžių. Tyrėjai pabrėžia, kad dabartiniai scenarijai susiduria su rimtais sunkumais, todėl ateityje gali prireikti naujų modelių arba platesnės klasifikacijos.
Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Astronomy“, o autoriai pažymi, kad panašių atvejų paieškai ypač svarbūs ilgalaikiai kosminių observatorijų duomenys ir greita antžeminių teleskopų reakcija, leidžianti užfiksuoti blėstančius pospindžius.
Leave a Reply