Tradicinis kopūsto plikymas balandėliams daugeliui kelia rūpesčių: reikia didelio puodo, verdančio vandens, o karšti lapai dažnai plyšta arba nudegina rankas. Vis dažniau pasirenkamas paprastesnis metodas, kai kopūstas suminkštinamas ne karščiu, o šalčiu. Tokiu būdu lapai tampa elastingi ir lengviau susukami, o virtuvėje išvengiama garų ir netvarkos.
Metodas paprastas: tvirtą, sveiką kopūsto gūžę, nenuėmus lapų ir neišpjovus koto, įdėkite į šaldiklį. Dažniausiai pakanka 3–4 dienų, kad gūžė peršaltų iki vidurio. Vėliau kopūstą perkelkite į šaldytuvą atitirpti, nes atitirpdamas jis išleidžia nemažai vandens.
Šio triuko esmė paremta augalinių audinių pokyčiais šąlant. Ląstelėse esantis vanduo virsta ledu, plečiasi ir pažeidžia struktūrą, todėl atitirpę lapai praranda standumą. Rezultatas primena trumpą nuplikymą, tik be verdančio vandens ir nuolatinio lapų traukimo iš puodo.
Kai kopūstas visiškai atitirpsta, lapus reikėtų atskirti lėtai ir atsargiai, nes jie tampa trapesni nei švieži. Tuomet išpjaunamas kietesnis kotas, o nuo didesnių lapų galima nupjauti storiausią gyslos dalį, kad būtų lengviau sukti. Paruošti lapai iškart tinka įdarui, nes geriau priglunda ir rečiau skyla.
Šis būdas ypač patogus tiems, kurie nori darbus išskaidyti per kelias dienas. Pavyzdžiui, jei vakarienę planuojate savaitgalį, kopūstą į šaldiklį verta dėti keliomis dienomis anksčiau, o iš vakaro perkelti į šaldytuvą lėtam atitirpinimui. Tada beliks paruošti įdarą ir sukti balandėlius, o galutinį minkštumą kopūstas vis tiek įgaus troškinant padaže ar sultinyje.
Leave a Reply