Lenkijoje įstrigo sandoris, nuo kurio priklauso vieno didžiausių šalies chemijos projektų ateitis. „Orlen“ turėjo perimti bendrovę Grupa Azoty Polyolefins, kuriai priklauso „Polimery Police“ polipropileno gamykla, tačiau užbaigimo terminas nusikėlė.
Projektas ilgą laiką buvo pristatomas kaip strateginė investicija, bet praktiškai virto finansine našta. Ilgėjantis prastovos laikotarpis didina riziką, kad įrenginių paleidimas kainuos vis brangiau, o dalis infrastruktūros gali pradėti degraduoti.
Milijardinis projektas be pilnos veiklos
„Polimery Police“ gamykla pastatyta kaip polipropileno gamybos kompleksas, tačiau taip ir nepasiekė stabilios komercinės veiklos. Projekto vertė siekė apie 1,6 milijardo eurų, todėl bet koks užsitęsęs neapibrėžtumas tiesiogiai atsiliepia projekto vertei ir skolų aptarnavimo kaštams.
Grupa Azoty, susidurianti su spaudimu dėl finansinių rezultatų ir skolų, siekia atsitraukti nuo turto, kuris nekuria pajamų. Būtent todėl „Orlen“ įsitraukimas buvo vertinamas kaip potencialus sprendimas, galintis stabilizuoti situaciją.
Kas stabdo sandorio pabaigą?
Pagal anksčiau skelbtus planus „Orlen“ turėjo tapti Grupa Azoty Polyolefins kontroliniu akcininku, tačiau sandoris tebėra neužbaigtas. Pagrindinė kliūtis siejama su teisinėmis ir procedūrinėmis sąlygomis, įskaitant susitarimus su kreditoriais ir teismo sprendimą.
„Orlen“ nurodo, kad sandorio uždarymas priklauso nuo numatytų sąlygų įvykdymo, o termino praleidimas nereiškia atsisakymo. Grupa Azoty tikina, kad procesas tęsiamas ir gautas signalas, jog dabartinis grafikas esą nėra kritiškai pažeistas.
„Sandorio užbaigimas priklauso nuo sutartyje numatytų sąlygų įvykdymo, o termino praleidimas nereiškia atsisakymo įsigyti akcijas“, – sakė „Orlen“ atstovai.
„Procesas tęsiamas, o pagal iš „Orlen“ gautą informaciją dabartinis sandorio grafikas nėra pavojuje“, – sakė Grupa Azoty atstovai.
Arbitražo rizika ir brangstanti prastova
Neapibrėžtumo prideda ir „Orlen“ ginčas arbitraže su verslo partneriu „LyondellBasell“. Rinkoje tai vertinama kaip papildomas rizikos veiksnys, galintis turėti įtakos sandorio sąlygoms ar galutiniam sprendimui, nors „Orlen“ teigia palaikantis konstruktyvų dialogą.
Tuo pat metu laikas dirba prieš pačią gamyklą. Chemijos pramonėje ilgas sustabdymas paprastai reiškia didesnes paleidimo išlaidas, didesnę gedimų tikimybę ir papildomas priežiūros sąnaudas, ypač artėjant šaltajam sezonui, kai įrangai išauga temperatūrinių svyravimų poveikis.
Rinkos analitikų vertinimu, kuo ilgiau gamykla stovi, tuo sunkiau ir brangiau ją grąžinti į patikimą režimą, o neaiškus teisinis fonas didina investuotojų atsargumą. Dėl to „Orlen“ sprendimas ir sandorio užbaigimo tempas gali tapti vienu svarbiausių artimiausių mėnesių veiksnių visam projektui.
Leave a Reply