Granulių kainos vėl šoktelėjo: Valstybiniai miškai atkerta, kad tai ne jų sprendimų pasekmė

Written by

in

Granulių rinka Lenkijoje vėl atsidūrė dėmesio centre, kai po trumpesnio atoslūgio kainos pastebimai pakilo. Valstybinių miškų valdytojas tikina, kad kainų augimo negalima suvesti į vieną priežastį, o kaltinimai dėl ribojamo medienos ruošimo esą supaprastina realią situaciją.

Pasak įmonės, granulių kainą vienu metu veikia keli veiksniai: žaliavos pasiūla, šalutiniai medienos pramonės produktai ir sparčiai auganti paklausa, susijusi su vis populiaresniais granuliniais katilais. Pabrėžiama, kad paklausos šuolių Valstybiniai miškai tiesiogiai nevaldo.

Iš ko gaminamos granulės?

Valstybinių miškų teigimu, buityje teisėtai deginamos A1 klasės granulės gaminamos daugiausia iš medienos apdirbimo šalutinių produktų. Tai švarios pjuvenos, medžio drožlės ir sumaltos medienos atliekos be žievės, susidarančios lentpjūvėse, celiuliozės bei kituose medieną apdirbančiuose sektoriuose.

Akcentuojama, kad kokybės reikalavimai riboja, kas gali būti naudojama gamybai: netinka klijuota ar dažyta mediena, mišiniai su žieve, lapais ar spygliais, taip pat šakų skiedros, likusios po kirtimų. Dėl to žaliavos bazė praktiškai priklauso nuo aktyvios pirminės medienos perdirbimo pramonės.

Kodėl daugiau apvaliosios medienos ne visada reiškia pigesnes granules?

Valstybinių miškų atstovai aiškina, kad didesnė apvaliosios medienos pasiūla automatiškai nepadidina granulių gamybos. Granulėms svarbiausios pjuvenos ir drožlės atsiranda tuomet, kai stabiliai dirba lentpjūvės ir kitos perdirbimo įmonės.

Jei medienos ar baldų pramonė dėl ekonominių priežasčių mažina apimtis, rinkoje sumažėja ir šalutinių produktų, net jeigu apvaliosios medienos yra. Tokiu atveju granulių gamintojai susiduria su brangesne ir ribotesne žaliava, o kainų spaudimas persiduoda vartotojams.

Visa Europa susiduria su deficito rizika

Valstybinių miškų vertinimu, panašūs įtampos ženklai matomi ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Skelbiama, kad 2024 metais Europoje granulių gamyba siekė apie 22,7 mln. tonų, o suvartojimas augo iki maždaug 32,7 mln. tonų.

Šis skirtumas nebūtinai reiškia nuolatinį trūkumą, nes dalį paklausos subalansuoja tarptautinė prekyba. Tačiau tai rodo didelę bendrą paklausą ir importo svarbą, o bet kokie logistikos ar pasiūlos sutrikimai šaltuoju sezonu gali greitai atsispindėti kainose.

Konkurencijos sargai: problema yra sisteminė

Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos institucija UOKiK taip pat nagrinėjo granulių kainų šuolių priežastis. Jos vertinimu, pagrindinis spaudimas kainoms kyla dėl to, kad paklausa auga greičiau nei medienos žaliavos ir gamybos pajėgumų pasiūla.

Institucija atkreipė dėmesį, kad šildymo įrenginių keitimo parama didina granulių katilų populiarumą, todėl rinkai vis sunkiau greitai prisitaikyti. UOKiK vadovas Tomasz Chróstny pabrėžė, kad analizė rodo sistemines priežastis, o panašūs iššūkiai tikėtini ir artimiausiu šildymo sezonu.

Papildomą neapibrėžtumą, pasak institucijos, gali kelti ir griežtėjantys tiekimo grandinės reikalavimai, galintys paveikti žaliavos srautus bei pjuvenų prieinamumą. Tai reiškia, kad net ir atslūgus momentiniams svyravimams, rinka išlieka jautri paklausos bangoms ir perdirbimo pramonės ciklams.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *