ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas sako, kad Briuselyje po „Brexit“ vis dar juntama „trauma“, todėl Jungtinės Karalystės ir ES santykiai turėtų būti gilinami atsargiai, žingsnis po žingsnio.
Taip ji kalbėjo susitikusi su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Wesu Streetingu, abiem pusėms rengiantis ES ir JK viršūnių susitikimui, numatytam lapkričio 20 dieną. Apie tai pranešė „Euronews“.
Pasak K. Kallas, dalis ES pareigūnų ir valstybių narių iki šiol prisimena sudėtingas, neretai karčias derybas po JK sprendimo pasitraukti iš Bendrijos, todėl nauji dideli politiniai projektai kelia atsargumą.
Jos teigimu, artėjant prie glaudesnės partnerystės pirmiausia verta susitelkti į praktines bendradarbiavimo sritis, o ambicingesnius žingsnius svarstyti vėliau.
„Tai priklauso nuo Jungtinės Karalystės žmonių ir derybomis pasiekto susitarimo – Briuselyje yra daug „Brexit“ traumuotų žmonių“, – sakė K. Kallas.
„Šios derybos bus sudėtingos, ir mes dar nesame tam pasirengę“, – pridūrė ji.
K. Kallas pabrėžė, kad abi pusės yra „labai arti“, o bendradarbiaudamos galėtų būti stipresnės, tačiau ragino judėti nuosekliai ir neperskubėti.
JK ir ES: dėmesys gynybai prieš grįžimo derybas
K. Kallas taip pat nurodė, kad artimiausiu metu Jungtinei Karalystei prasmingiau būtų jungtis prie esamų ES gynybos formatų, o ne kelti klausimą dėl galimų derybų sugrįžti į ES.
W. Streetingas tikino, kad Londonas siekia artimesnio gynybos bendradarbiavimo su ES, nors pernai atsisakė dalyvauti ES 150 mlrd. eurų vertės gynybos paskolų schemoje „Security Action for Europe“ (SAFE).
Remiantis tuo metu cituotais JK šaltiniais, Londonas nesijungė prie programos, nes nepavyko susitarti su Briuseliu dėl, kaip skelbta, 4–6 mlrd. eurų stojamojo mokesčio, kurį JK Vyriausybė esą laikė neapsimokančiu.
Tuo pat metu JK politinėje darbotvarkėje išsiskiria naujai išrinkto ministro pirmininko Andy Burnhamo pažadas atkurti ryšius su ES ir stiprinti bendradarbiavimą prekybos, švietimo, energetikos ir gynybos srityse.
A. Burnhamas taip pat nėra atmetęs galimybės ateityje pradėti derybas dėl JK sugrįžimo į ES kaip visateisės narės, tačiau Briuselyje, pasak straipsnyje aptariamų vertinimų, tvyro nuostata, jog toks procesas būtų ilgas ir politiškai skaldantis.
W. Streetingas ragino neužbėgti diskusijoms už akių, tačiau ministro pirmininko sprendimą grįžimo temą vėl kelti viešai pavadino politiškai drąsiu.
Jis taip pat pripažino, kad pasitraukimas iš ES smogė JK ekonomikai ir sumažino šalies galimybes būti tokiai stipriai, kokia galėjo būti.
Parama Ukrainai ir „Made in Europe“ rizika
Susitikimuose, pasak publikacijos, daug dėmesio skirta Rusijos tęsiamai agresijai Europoje, įskaitant hibridines atakas, ir didėjančiai Europos atsakomybei teikiant karinę paramą Ukrainai.
Taip pat aptarta Europos gynybos pramonės bazės ateitis. W. Streetingas teigė, kad žemynui reikia ženkliai plėsti pramoninius pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti gynybos poreikius.
Kartu jis perspėjo, jog ES neturėtų nuslysti į protekcionizmą, kuris galėtų pakenkti pačios Bendrijos tikslams. Šiuos komentarus jis siejo ir su siūlomu „Made in Europe“ pramonės stiprinimo kursu, kuriuo siekiama teikti pirmenybę Europos gamintojams, įskaitant gynybos sektorių.
JK šiuo metu yra už šios iniciatyvos ribų, nes po „Brexit“ nebepriklauso ES bendrajai rinkai.
Leave a Reply