Vasarinės ir rudeninės avietės genimos visiškai skirtingai, nes jos dera ant nevienodo amžiaus ūglių. Būtent ši detalė dažnai nulemia, ar kitą sezoną krūmai gausiai derės, ar tik augins lapiją.
Kaip rašo deccoria.pl, rudeninės avietės vaisius mezga ant tais pačiais metais užaugusių ūglių, o vasarinės – ant pernykščių. Dėl to skiriasi ir genėjimo laikas, ir taisyklės, kiek ūglių palikti.
Vasarinių aviečių genėjimas paprastai atliekamas praėjus kelioms savaitėms po derliaus nuėmimo – dažniausiai rugpjūtį arba rugsėjį. Tuo metu galima pašalinti jau derėjusius ūglius ir atlaisvinti vietą naujiems, kurie derės kitais metais.
Rudeninių aviečių genėjimas paprastesnis, tačiau svarbu nepavėluoti: darbai paprastai planuojami spalį arba lapkritį, iki pirmųjų šalnų. Delsti nerekomenduojama, nes tai gali mažinti augalų atsparumą šalčiui ir sudaryti palankesnes sąlygas ligoms.
Kada ir kaip genėti vasarines avietes
Pirmas žingsnis – visiškai pašalinti ūglius, kurie jau davė derlių. Juos kerpama kuo arčiau žemės, kad krūmas galėtų skirti jėgas naujų, vienmečių ūglių auginimui.
Kitam sezonui paliekami stipriausi vienmečiai ūgliai – būtent ant jų vasarinės avietės derės kitais metais. Rekomenduojama, kad viename krūme liktų apie 4–6 tolygiai išsidėsčiusios šakos.
Likusius jaunus ūglius siūloma patrumpinti maždaug ketvirtadaliu jų aukščio – tai gali padėti gauti didesnį derlių. Kartu būtina iškirpti ligotus ar pažeistus ūglius, kad krūmas būtų geriau vėdinamas ir mažėtų ligų rizika.
Genint vasarines avietes rudenį taip pat verta suvaldyti šaknines atžalas. Jos gali būti naudingos dauginimui, tačiau per didelis jų kiekis tankina avietyną ir silpnina pagrindinius krūmus.
Jei ūgliai pernelyg ištįsę, jų trumpinimas gali paskatinti krūmą labiau šakotis. Patogumo dėlei vasarines avietes galima auginti ant atramų – taip ūgliai laikosi vertikaliai ir augalas vystosi tvarkingiau.
Rudeninių aviečių genėjimo taisyklės prieš šalnas
Rudeninių aviečių genėjimo principas paprastas: prieš šalčius nupjaunami visi ūgliai, paliekant tik kelis centimetrus virš žemės. Čia nereikia atrinkti „geriausių“ šakų, nes derės nauji, pavasarį išaugsiantys ūgliai.
Svarbu pjauti žemai, bet nepažeisti šaknų. Toks genėjimas gali sumažinti ligų riziką, ypač ūglių nykimo, kuris avietėms yra dažna problema.
Jei iki šalnų nespėjama, krūmus galima palikti nenugenėtus iki pavasario. O jau nugenėtus krūmus patariama pridengti sausų lapų sluoksniu; mulčiavimui tinka ir subrendęs kompostas, kuris kartu praturtina dirvą.
Ką daryti su rudenį pasodintais aviečių daigais
Rudenį pasodintus jaunus aviečių daigus taip pat reikėtų patrumpinti – geriausia iškart po pasodinimo. Nepriklausomai nuo veislės, ūgliai kerpami iki kelių centimetrų virš žemės.
Tokio ankstyvo genėjimo praleisti nereikėtų: jis gali padėti daigui geriau įsišaknyti ir paskatinti naujų, stiprių ūglių augimą. Taip pat mažėja grybelinių ligų rizika.
Genėjimui svarbu naudoti aštrius ir švarius įrankius, kad ūgliai būtų nukirpti, o ne „sutraiškyti“. Bukos žirklės gali pažeisti audinius ir didinti ūglių apmirkimo ar nunykimo tikimybę.
Leave a Reply