Lapkritis sode dažnai laikomas sezono pabaiga, tačiau būtent dabar atlikti keli darbai gali turėti didelę įtaką pavasariniam augalų startui. Vėlyvą rudenį verta susitelkti į tris kryptis: vaiskrūmių genėjimą, naujų krūmų ir gyvatvorių sodinimą bei jautresnių augalų apsaugą nuo šalčių.
Kaip rašoma „Deccoria“, rudenį patogu tvarkyti tuos vaiskrūmius, kurie jau baigė derėti. Lapkritį dažniausiai genimos rudeninės avietės, juodieji serbentai ir lazdynai, tačiau kiekvienai kultūrai taikomos skirtingos taisyklės.
Vėlyvas ruduo taip pat tinkamas metas sodinti dalį lapuočių medžių ir krūmų, jei tik žemė dar nėra įšalusi. Drėgnesnė dirva ir vėsesni orai padeda augalams lengviau prigyti, ypač kai planuojama nauja gyvatvorė arba norima papildyti jau augančią.
Galiausiai, prieš įsibėgėjant rimtesniems šalčiams, svarbu pasirūpinti ir jautresniais augalais – rožėmis, dekoratyvinėmis žolėmis ar svogūninėmis gėlėmis. Tinkama apsauga gali sumažinti nušalimų riziką ir padėti augalams saugiau peržiemoti.
Vaiskrūmių genėjimas: ką galima daryti lapkritį
Rudenines, derančias ant vienmečių ūglių avietes (pavyzdžiui, „Polana“ ar „Polka“) po derliaus galima nupjauti visai – ūglius kirpti beveik prie pat žemės. Taip ne tik supaprastinamas krūmo atnaujinimas, bet ir sumažinama ligų rizika, nes ant senų stiebų gali peržiemoti ligų sukėlėjai.
Vasarinėms avietėms toks pats principas netinka: čia šalinami tik tie ūgliai, kurie jau derėjo (paprastai dvimečiai), o jauni paliekami kitam sezonui. Lapkritį taip pat galima praretinti juoduosius serbentus – išpjaunant seniausius, dažniausiai trejų ar ketverių metų, ūglius, krūmui paliekant daugiau erdvės jaunoms atžaloms.
Lazdynams rudenį praverčia sanitarinis genėjimas: pašalinamos seniausios, ligotos ar silpnos šakos. Tai padeda suformuoti tvarkingesnį krūmą ir sukuria palankesnes sąlygas būsimam derėjimui.
Gyvatvorės ir krūmai: ką dar verta pasodinti
Jei dirva dar neįšalusi, lapkritį galima sodinti lapuočius medžius ir krūmus, įrenginėti gyvatvorę arba atsodinti praretėjusias vietas. Tarp minimų augalų – paprastasis skroblas, paprastasis bukas, ligustrai, raugerškiai ir kvapnieji jazminai.
Pasodinus svarbu gausiai palaistyti, o žemę aplink augalą mulčiuoti – tai padeda ilgiau išlaikyti drėgmę. Krūmus su atviromis šaknimis po pasodinimo rekomenduojama patrumpinti maždaug trečdaliu, kad lengviau prigytų naujoje vietoje.
Tiesa, lapkritį nereikėtų genėti spygliuočių ir visžalių krūmų – nauji ūgliai gali nespėti sumedėti iki žiemos ir dėl to nušalti.
Apsauga nuo šalčių: rožės, jurginai ir dekoratyvinės žolės
Prieš žiemą pirmiausia verta pasirūpinti šalčiui jautriais augalais: rožėmis, dekoratyvinėmis žolėmis ir svogūninėmis gėlėmis. Atsparesnėms daugiametėms gėlėms ir krūmams dažnai pakanka žievės ar sausų lapų sluoksnio.
Po pirmųjų šalnų rekomenduojama iškasti jurginus: stiebus patrumpinti iki 10–15 cm, o džiovintus gumbus laikyti dėžėse su smėliu vėsioje, nuo šalčio apsaugotoje vietoje. Rožėms patariama supilti apie 15–20 cm aukščio žemių kaupelius, o kamienines rožes papildomai pridengti džiutu ar agroplėvele.
Į dėmesio sąrašą patenka ir dekoratyvinės žolės: pavyzdžiui, pampasinę žolę sausu oru pravartu surišti į „kuokštą“, kad į kero vidų patektų mažiau drėgmės. Perteklinė drėgmė žiemą gali paskatinti puvimą.
Lapkričio darbų sąraše gali atsirasti ir vaismedžių balinimas – jis padeda apsaugoti žievę nuo skilinėjimo, kurį sukelia dideli temperatūrų svyravimai, kai saulėtą dieną kamienas įkaista, o naktį greitai atšąla.
Leave a Reply