Stanfordo mokslininkai sukūrė naują šlapimo testą, kuris tyrime aptiko apie 95 proc. lokalizuoto šlapimo pūslės vėžio atvejų. Metodas paremtas ne invazinėmis procedūromis, o šlapime aptinkamais labai mažais RNR fragmentais.
Kaip rašoma „ZME Science“, testas gali būti naudingas ne tik ankstesniam aptikimui, bet ir vertinant, koks gydymas konkrečiam pacientui tikėtina bus veiksmingiausias. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai žingsnis link labiau personalizuotos ir mažiau invazinės vėžio priežiūros.
Šlapimo pūslės vėžys garsėja polinkiu atsinaujinti, todėl pacientams neretai tenka kartoti cistoskopijas – tyrimą, kai per šlaplę įvedama kamera apžiūrėti šlapimo pūslei. Tai svarbus diagnostikos metodas, tačiau jis nemalonus ir invazinis.
Iki šiol buvo ieškoma patikimesnių „skystos biopsijos“ sprendimų, kurie leistų ligą sekti paprasčiau. Dalis metodų orientuojasi į naviko DNR, tačiau ši komanda pasirinko kitą kelią – analizavo RNR, kuri atspindi, kokie genų aktyvumo procesai vyksta naviko ląstelėse.
Kaip veikia uRARE-seq metodas
Tyrėjai sukūrė metodiką, pavadintą uRARE-seq: ja išskiriami ir nusekvenuojami šlapime esantys laisvos RNR fragmentai. Dėmesys sutelktas į genetinius „pranešimus“, kurie sveikų žmonių šlapime būna reti, bet dažniau aptinkami esant navikui.
Tyrime ištirti 683 šlapimo mėginiai iš 515 asmenų. Modelis apmokytas su 251 mėginiu, o vėliau įvertintas naudojant dar 282 mėginius.
Rezultatai parodė, kad testas aptiko apie 95 proc. lokalizuotų šlapimo pūslės vėžių, o specifiškumas siekė 90 proc. Tai reiškia, kad maždaug 10 proc. atvejų galėtų būti klaidingai teigiami (kai testas rodo vėžį, nors jo nėra).
Palyginimas su įprastu šlapimo tyrimu
Tyrėjai pateikė ir tiesioginį palyginimą su įprasta šlapimo citologija, kai po mikroskopu ieškoma pakitusių ląstelių. Iš 93 mėginių, tirtų abiem metodais, uRARE-seq aptiko 89 vėžio atvejus, o citologija – 32.
Skirtumas ypač išryškėjo esant žemo laipsnio navikams – būtent juos tradicinė citologija dažnai „pražiūri“. Be to, pabrėžiama, kad šis metodas gali veikti ir be individualaus paciento naviko išankstinio sekvenavimo, kurio reikalauja kai kurie DNR pagrįsti sprendimai.
Ar testas gali padėti stebėti gydymo sėkmę?
Vien aptikti vėžį neužtenka – gydytojams svarbu suprasti, ar gydymas jį pašalino. Todėl tyrėjai nagrinėjo, ar RNR signalai šlapime gali parodyti, kada liga iš tiesų „nurimo“ molekuliniame lygmenyje.
Stebėta 36 pacientų grupė, kuriems po operacijos taikyta BCG imunoterapija (Bacillus Calmette-Guérin) – gydymas, dažnai naudojamas ne raumenį infiltruojančiam šlapimo pūslės vėžiui. Mėginiai rinkti prieš operaciją, prieš imunoterapiją ir po gydymo.
Tyrimo duomenimis, iš 23 pacientų, kuriems stebėjimo laikotarpiu neatsinaujino aukšto laipsnio liga, nė vienam po BCG nebebuvo aptinkama šlapimo pūslės vėžiui būdinga RNR. Tuo metu 12 iš 13 pacientų, kuriems vėžys vėliau sugrįžo, naviko signalai šlapime išliko aptinkami.
Potencialas parinkti tinkamesnį gydymą
Dar viena tyrimo kryptis – ar šlapime esanti RNR gali padėti prognozuoti gydymo atsaką. Tyrėjai pastebėjo, kad gerai į BCG reagavusių pacientų šlapime prieš gydymą dažniau matėsi stipresnė su imuniniu atsaku susijusių genų veikla.
Prastai į BCG reagavusiems pacientams būdingesnė buvo didesnė genų, siejamų su greitu ląstelių dalijimusi, aktyvumo raiška. Remiantis šiais dėsningumais, sukurti modeliai, kurie, analizėse apėmusiose 114 pacientų duomenis, leido spėti, kad daliai žmonių labiau tiktų į šlapimo pūslę tiesiogiai skiriama chemoterapija.
Tai gali būti svarbu ir praktiniu požiūriu, nes BCG tiekimas pasaulyje ne kartą susidūrė su ribotumo problema. Patikimesnė prognozė galėtų padėti šį gydymą skirti tiems, kuriems jis tikėtiniausiai bus naudingas, o kitiems anksčiau parinkti alternatyvas.
Kodėl testas dar nepasirengęs kasdieniam naudojimui
Nors rezultatai atrodo daug žadantys, patys autoriai pabrėžia, kad uRARE-seq kol kas yra eksperimentinis metodas. Tyrimas daugiausia retrospektyvus, o dalis gydymo analizės etapų atlikta su palyginti nedidelėmis pacientų grupėmis.
Be to, mėginiai surinkti dviejose glaudžiai susijusiose medicinos įstaigose, o gydymo parinkimas nebuvo randomizuotas. Dėl to reikės didesnių, keliuose centruose atliekamų tyrimų, kad būtų galima tvirčiau įvertinti klinikinę naudą.
Tyrėjai aiškiai nurodo, kad testas dar negali pakeisti cistoskopijos. Vis dėlto, jei ateities tyrimai patvirtins rezultatus, paprastas šlapimo mėginys galėtų padėti ne tik aptikti ligą, bet ir sekti jos aktyvumą bei įvertinti gydymo sėkmę.
Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Medicine“.
Leave a Reply