Balstogė (Lenkija) grįžta prie idėjos turėti keleivinį oro uostą ir tvirtina esanti pasirengusi į jį investuoti dešimtis milijonų zlotų, o vėliau prisidėti ir prie veiklos išlaikymo. Miesto vadovų tikslas – kad iš Kryvlany oro uosto regiono gyventojai pagaliau galėtų skraidyti reguliariais reisais.
Balstogės meras Tadeuszas Truskolaskis teigia norintis, kad pirmasis keleivinis lėktuvas ten nusileistų 2028 metų pabaigoje, nors sutarčių su vežėjais kol kas nėra. Apie planus plačiau rašo Lenkijos portalas WNP.
Pasak miesto vadovo, ambicija – ne didelis regioninis ar užsakomųjų skrydžių (čarterių) centras, o mažesnės apimties vietinis susisiekimo oro uostas. Pradžioje būtų orientuojamasi į nedidelius lėktuvus, kurie galėtų vežti apie 20 keleivių, o vėliau – apie 50.
Šalia infrastruktūros klausimų sprendžiami ir valdymo bei finansavimo ribojimai: savivaldybė pripažįsta, kad oro uostas, kaip ir kitos viešojo transporto formos, greičiausiai reikalaus nuolatinių dotacijų. Mieste net svarstoma galimybė lėktuvą nuomotis per savivaldybę ar specialiai įkurtą bendrovę, nors tai įvardijama kaip sudėtingas kelias.
Planuoja vietinius maršrutus ir jungtį į tarptautinį mazgą
Balstogės meras mini „darbinį“ krypčių rinkinį: Varšuva, Vroclavas ir Viena. Dvi pirmosios kryptys būtų vidaus maršrutai, o tarptautinė kryptis turėtų sudaryti galimybę persėsti ir tęsti kelionę į tolimesnius maršrutus per vieną didesnių Europos oro uostų.
Kaip alternatyva Vienai taip pat įvardijama Kopenhaga – idėja ta pati: ne Varšuva kaip galutinis tikslas, o patogi jungtis į tolimuosius skrydžius. Miesto vadovas teigia, kad dėl tokio modelio buvo kalbamasi su LOT, tačiau kol kas tai esą tik pirminis susidomėjimas be konkrečių susitarimų.
Tarp galimų partnerių minimas ir „SprintAir“ – šios bendrovės atstovai lankėsi pas miesto merą ir, anot jo, taip pat mato galimybę plėtoti tokio tipo maršrutus. Vis dėlto pabrėžiama, kad rimtesnės derybos įmanomos tik tada, kai bus išspręstos esminės infrastruktūros kliūtys.
10 mln. eurų iš ES ir „miško problema“ prie tako
Podlaskės vaivadija yra numačiusi 10 mln. eurų ES lėšų Kryvlany infrastruktūros plėtrai. Už šiuos pinigus planuojama įrengti angarą su administracine dalimi, techninę infrastruktūrą, taksiavimo kelią su dirbtine danga ir kitus elementus, reikalingus oro uosto veiklai.
Tačiau vienas didžiausių praktinių iššūkių – kliūtys, ribojančios kilimo ir tūpimo tako panaudojimą. Miestas siekia apsikeisti sklypais su Valstybiniais miškais, kad būtų galima pašalinti aukštus medžius, trukdančius skrydžiams, ir taip „atblokuoti“ esamą 1 350 metrų tako ilgį.
Teigiama, kad miškas nebūtų naikinamas – pašalinti ketinama tik tas aukštas medžių viršūnes, kurios laikomos aviacijos kliūtimis, o vietoje jų sodinti žemesnes rūšis ir prižiūrėti augmeniją taip, kad ji nebekeltų rizikos skrydžiams.
Ilgesnėje perspektyvoje minimas ir tako pailginimas iki 1 780 metrų. Pasak miesto vadovo, pasirinkta ne 1 800 metrų riba dėl skirtingų sertifikavimo reikalavimų, o 1 780 metrų variantas, jo teigimu, galėtų išplėsti galimų orlaivių pasirinkimą.
Nauja bendrovė ir prognozė 2028-iesiems
Balstogės miesto taryba ir Podlaskės vaivadijos seimelis pritarė bendros įmonės steigimui – ji turėtų rūpintis tolesne Kryvlany plėtra ir vėliau perimti oro uosto valdymą. Kol kas akcentuojama, kad iki realios veiklos pradžios valdymas kurį laiką liktų miesto rankose.
Numatoma, kad „Polskie Porty Lotnicze“ savivaldybėms teiks patariamąją pagalbą. Taip pat kalbama apie galimybę organizuoti oro eismo paslaugas šiuolaikiniais sprendimais, kai nebūtina šalia oro uosto statyti tradicinio skrydžių valdymo bokšto.
Miesto meras sako norintis, kad bendrovės vadovas būtų atrinktas konkurso būdu ir turėtų patirties aviacijos srityje. Jo teigimu, konkursą tikimasi paskelbti kitais metais.
Kalbėdamas apie laiką, kada gyventojai galėtų pamatyti apčiuopiamų rezultatų, meras pabrėžia: 2028 metų pabaiga – prognozė, o ne garantija. Pasak jo, iki tol dar reikės įveikti nemažai kliūčių, įskaitant su aviacijos apribojimais susijusius darbus ir realius susitarimus su vežėjais.
Balstogė atvirai pripažįsta ir finansinę realybę: oro uosto veikla veikiausiai pareikalaus nuolatinių savivaldybių priemokų. Vis dėlto miestas tai mato kaip viešojo transporto paslaugą, kuri, jų vertinimu, gali turėti platesnę ekonominę naudą regionui.
Leave a Reply