Lenkijos statybų sektoriuje problemos gilėja – augantis įsiskolinimas ir stringantys atsiskaitymai verčia vis daugiau įmonių stabdyti veiklą bei palikti statybų aikšteles.
Skelbiama, kad statybos bendrovių pradelstos skolos jau perkopė 6 mlrd. zlotų, o su įsipareigojimų vykdymu sunkumų turi daugiau kaip 51 tūkst. įmonių. Apie tai, remiantis BIG InfoMonitor ir BIK duomenimis, praneša Gazeta.pl.
Per metus sektoriaus skola, nurodoma, išaugo 409 mln. zlotų – tai sudaro 7 proc. Augimas fiksuojamas ir mėnesiniu tempu: vidutiniškai įsiskolinimai didėja po 34 mln. zlotų.
Prie finansinių problemų prisideda keli veiksniai: naujų užsakymų trūkumas, labai žemos sutarčių kainos bei vėluojantys mokėjimai už jau atliktus darbus. Dėl to dalis įmonių renkasi laikinai stabdyti veiklą.
Kuriose srityse skolos didžiausios
Didžiausia įsiskolinimų dalis tenka įmonėms, dirbančioms geležinkelių infrastruktūros ir metro statybose – jos sudaro 11,4 proc. visų sektoriaus pradelstų skolų. Kelių ir greitkelių statybos bendrovių dalis siekia 7,75 proc.
Tuo metu sparčiausiai, nurodoma, auga įmonių, statančių pastatus, skolos – įskaitant gyvenamuosius projektus. Jų pradelsti įsipareigojimai pasiekė 132,6 mln. zlotų, o metinis augimas sudaro 11,2 proc.
Finansinę įtampą didina ir tai, kad dalis įmonių užsakymus laimi siūlydamos itin žemas kainas – kartais iš esmės „po savikaina“. Tai leidžia trumpuoju laikotarpiu išlaikyti darbų apimtis, bet ilgainiui silpnina viso sektoriaus stabilumą.
Vėluojantys mokėjimai smogia subrangovams
Viena opiausių problemų – uždelsti atsiskaitymai už atliktus darbus. BIG InfoMonitor vyriausiasis analitikas Waldemaras Rogowskis atkreipia dėmesį, kad subrangovai, dirbantys savivaldybių ir infrastruktūros projektuose, dažnai laukia apmokėjimo ilgiau nei tie, kurie dirba su privačiais užsakovais.
Vėlavimai grandinine reakcija persiduoda per visą rinką: nuo generalinių rangovų iki subrangovų ir statybinių medžiagų tiekėjų. Tai reiškia, kad net ir turint darbo, įmonėms gali pritrūkti apyvartinių lėšų kasdienėms išlaidoms.
Minima ir kita priežastis – užsitęsiantys viešieji pirkimai, biudžetų ribojimai bei ne visuomet veiksmingi viešųjų sutarčių indeksavimo (valorizacijos) mechanizmai.
Ar dėl krizės pigs būstas?
Tekste pažymima, kad pirmieji atsigavimo ženklai labiau matomi infrastruktūros statybose, tačiau gerokai sudėtingesnė padėtis išlieka pastatų statybos segmente.
Kartu akcentuojama, kad statybų įmonių problemos nebūtinai reikš būsto kainų kritimą. Didesni NT vystytojai paprastai turi tvirtesnę finansinę padėtį, o sudėtingesnėmis sąlygomis linkę riboti naujų projektų pradžią.
Leave a Reply