Vidutinio greičio matuoklia vairuotojus fiksuoja ne vienoje vietoje, o visame kelio ruože – todėl bauda skiriama pagal apskaičiuotą vidutinį greitį. Dėl šios sistemos logikos dalis vairuotojų bando „išsisukti“ sumažindami tempą jau įvažiavę į kontroliuojamą atkarpą.
Kiekvienas, kas bent kartą nepastebėjo ženklo apie vidutinio greičio kontrolę, dažniausiai turi tą patį klausimą: ar, viršijus greitį atkarpos pradžioje, dar galima išvengti baudos? Pats matavimo principas rodo, kad svarbiausia yra ne momentinis greitis, o laikas, per kurį įveikiamas visas stebimas ruožas.
Sistema veikia paprastai: kelio atkarpos pradžioje ir pabaigoje įrengtos kameros atpažįsta automobilį ir užfiksuoja pravažiavimo laiką. Vėliau pagal įveiktą atstumą ir sugaištą laiką apskaičiuojamas vidutinis greitis – būtent jis lyginamas su leistinu.
Tai reiškia, kad net jei trumpam paspaudėte greičio pedalą, vėliau sumažinus greitį galima „numušti“ vidurkį ir neperžengti ribos. Vis dėlto toks elgesys nereiškia, kad keliuose verta rizikuoti ar bandyti staigiai taisyti situaciją pavojingais manevrais.
Kada bauda skiriama, o kada ne?
Vidutinio greičio matuoklio privalumas – ilgesnės atkarpos kontrolė – kartu yra ir priežastis, kodėl bauda skiriama tik vienu atveju: kai vidutinis greitis visame ruože viršija leistiną. Jei bendrai per atkarpą važiavote taip, kad vidurkis „tilpo“ į ribą, pažeidimas nefiksuojamas.
Praktikoje tai dažniausiai atrodo taip: vairuotojas įvažiuoja į matuojamą ruožą per greitai, bet vėliau sumažina tempą ir per likusią kelio dalį kompensuoja laiką. Tačiau svarbu nepamiršti, kad staigus stabdymas, ypač greitkeliuose ar automagistralėse, gali kelti pavojų kitiems eismo dalyviams ir trikdyti srautą.
Taip pat pabrėžiama, kad visiškai netinkama idėja – sustoti šalikelėje ar avarinėje juostoje vien tam, kad „pagerintumėte“ rezultatą. Tokie veiksmai kelia riziką ir patys savaime gali baigtis atsakomybe.
„Buferis“ ir spidometro paklaida
Kaip ir įprastų greičio matuoklių atveju, sistemoje taikomas tam tikras tolerancijos „buferis“. Nurodoma, kad vidutinio greičio kontrolė paprastai ignoruoja nedidelius viršijimus – iki 10 km/val.
Dar viena detalė, kuri kartais suklaidina vairuotojus: gamykliniai automobilio spidometrai neretai rodo kiek didesnį greitį nei faktinis – keliomis km/val. Dėl to reali situacija kelyje gali šiek tiek skirtis nuo to, ką matote prietaisų skydelyje.
Pavyzdžiui, jei į greitkelio atkarpą su vidutinio greičio kontrole įvažiuojama važiuojant apie 130 km/val., bauda ne visada yra tikėtina, bet saugiausias sprendimas – kuo greičiau grįžti prie leistino greičio. Tuomet sumažėja ir rizika, ir tikimybė, kad vidutinis greitis viršys ribą.
Kokios pasekmės laukia už viršytą greitį?
Jei vidutinis greitis vis tiek viršija leistiną, skiriama tokia pati bauda, kaip ir už bet kurį kitą greičio ribojimo pažeidimą. Kitaip tariant, matavimo būdas nesumažina atsakomybės – jis tik kitaip nustato pažeidimo faktą.
Taip pat primenama, kad pakartotinai padarius tą patį pažeidimą per dvejus metus, baudos gali būti didesnės dėl recidyvo taisyklių – tokiu atveju numatoma dviguba bauda.
Leave a Reply