Lenkijoje lapkričio 11-oji – Nepriklausomybės diena – yra įstatymu nustatyta nedarbo diena, tačiau tai nereiškia, kad tądien dirbti negalima jokiomis aplinkybėmis. Taisyklės priklauso nuo darbo pobūdžio, sutarties formos ir to, ar veikla patenka į įstatyme numatytas išimtis.
Kaip pažymima originaliame tekste, daugumai dirbančiųjų tai yra garantuotas poilsio laikas, o darbas šventinę dieną turi būti vertinamas kaip išimtis. Todėl svarbiausias klausimas – kada darbas laikomas teisėtu ir kokia kompensacija priklauso, jei vis dėlto tenka dirbti.
Lenkijos Darbo kodeksas numato atvejus, kai darbas per valstybines šventes galimas, pavyzdžiui, kai būtina užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą ar visuomenės saugumą. Tokiose situacijose darbdavys gali planuoti pamainas ir skirti darbuotojams pareigas ir šventinę dieną.
Praktiškai tai aktualu ne tik dirbantiems pagal darbo sutartį, bet ir tiems, kurie dirba nuotoliu ar savarankiškai: šventinė diena ne visada reiškia vienodas pareigas ir vienodą apsaugą. Be to, atskirai aptariami ir buitiniai darbai – remontas ar darbai kieme – kai svarbus ne tiek „ar galima“, kiek triukšmo ir viešosios rimties ribos.
Kas gali dirbti per šventę
Bendra taisyklė dirbantiems pagal darbo sutartį – per Nepriklausomybės dieną dirbti negalima, nebent pareigos patenka į Darbo kodekse numatytas išimtis. Tekste minimos sritys, kuriose darbas šventinę dieną leidžiamas: gelbėjimo tarnybos, sveikatos apsauga, transportas ir ryšiai, maitinimas, apgyvendinimo paslaugos, turto apsauga, taip pat darbai, kuriems būtinas nepertraukiamas procesas.
Atskirai akcentuojama prekyba: šią dieną didelės parduotuvės ir prekybos centrai Lenkijoje nedirba. O aptarnauti klientus gali tik pats prekybos vietos savininkas, veikiantis savo vardu.
Jei darbdavys teisėtai paskiria dirbti šventinę dieną, jis privalo kompensuoti. Pirmiausia turėtų būti suteikiama kita poilsio diena per galiojantį apskaitinį laikotarpį, o jei to padaryti neįmanoma dėl organizacinių priežasčių, už kiekvieną šventinę dieną dirbtą valandą priklauso 100 proc. priedas prie atlyginimo.
Nuotolinis darbas ir savarankiška veikla
Nuotolinis darbas gali klaidinti – atrodo, kad „prisijungti trumpam“ nieko tokio, bet dirbantiems pagal darbo sutartį šventinė diena išlieka poilsio diena. Tekste pabrėžiama, kad vadovas neturėtų reikalauti tądien jungtis prie sistemų ar atlikti darbo užduočių.
Kitaip vertinama situacija, kai žmogus dirba pagal individualią veiklą (B2B) ar pagal paslaugų sutartis (pvz., civilines sutartis). Tokiais atvejais Darbo kodekso taisyklės dėl šventinių dienų netaikomos, o sprendimas dirbti priklauso nuo paties asmens ir susitarimo su užsakovu.
Remontas, statybos ir darbai kieme: ką riboja triukšmas
Statybų ir remonto darbams įmonėse, kurios samdo darbuotojus pagal darbo sutartį, šventinę dieną galioja draudimas dirbti, išskyrus skubius atvejus – pavyzdžiui, avarijų šalinimą ar gelbėjimo veiksmus. Tačiau savarankiškai dirbantys meistrai ar žmonės, besitvarkantys savo būstą, formaliai gali imtis darbų.
Vis dėlto tekste primenama apie svarbų apribojimą – triukšmą. Garsiai veikiantys įrankiai, tokie kaip perforatoriai ar kampiniai šlifuokliai, šventinę dieną gali būti vertinami kaip viešosios rimties trikdymas.
Analogiškai ir su darbais sode ar kieme: rami veikla (pvz., grėbimas, tvarkymasis) paprastai problemų nekelia, tačiau triukšminga įranga – lapų pūstuvai, grandininiai pjūklai ar vejapjovės – gali tapti konflikto su kaimynais priežastimi. Tokiais atvejais kaimynai turi teisę kviesti policiją ar municipalinę tarnybą.
Leave a Reply