Indijos vandenyno dugne nufilmuotas neįprastas, spirale susisukęs gigantas – sifonoforas, kurį mokslininkai įvardija kaip galimai ilgiausią kada nors užfiksuotą gyvūną.
Kaip rašoma portale „Kertvar“, vaizdo medžiaga užfiksuota 2020 metų pavasarį ekspedicijos metu, kai mokslinių tyrimų laivo kamera-robotas tyrinėjo giliavandenius kanjonus prie Vakarų Australijos.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip vienas didžiulis skaidrus organizmas, tačiau iš tiesų sifonoforas nėra „vienas gyvūnas“ įprasta prasme. Jį sudaro tūkstančiai mažų individų, veikiančių kaip viena kolonija.
Toks radinys tyrėjams svarbus ne tik dėl įspūdingų matmenų – giliavandenių ekosistemų stebėjimai leidžia geriau suprasti, kiek daug neatrastų rūšių vis dar slypi vandenynų gelmėse.
Kaip buvo užfiksuotas giliavandenis milžinas
Nurodoma, kad ekspedicija vyko mokslinių tyrimų laivu R/V „Falkor“, priklausančiu Schmidto vandenynotyros institutui. Laivas 2020 metų kovo 8 dieną išplaukė iš Fremantlo uosto ir apie mėnesį dirbo Ningalu kanjonų rajone.
Nuotoliniu būdu valdomas robotas „SuBastian“ atliko 20 nėrimų, pasiekė iki 4 500 metrų gylį ir net 181 valandą praleido netoli jūros dugno.
Institutas 2020 metų balandžio 6 dieną paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti gigantiškas sifonoforas, priskiriamas Apolemia genčiai. Kolonija buvo susisukusi į plokščią spiralę, kuri tyrėjams priminė spiralinį NSO.
Roboto pilotai įvertino, kad išorinio spirale susisukusio „žiedo“ skersmuo siekė apie 15 metrų, o jo ilgis – maždaug 47 metrus. Visa kolonijos ilgis oficialiai nebuvo išmatuotas, tačiau, pasak instituto atstovo, jis galėjo siekti net apie 120 metrų.
Kas yra sifonoforas ir kuo jis išskirtinis
Sifonoforai priskiriami hidrozoojų grupei – tai tolimi medūzų ir koralų giminaičiai. Skirtingai nei dauguma gyvūnų, sifonoforas yra kolonija, sudaryta iš daugybės mažų individų, vadinamų zooidais.
Zooidai kolonijoje pasiskirsto funkcijomis: vieni atsakingi už judėjimą, kiti – už mitybą, grobio paralyžiavimą ar dauginimąsi. Nors tai atskiri organizmai, kartu jie dalijasi maistinėmis medžiagomis ir veikia kaip vieno didelio gyvūno „organai“.
Publikacijoje primenama, kad geriausiai žinomas sifonoforas yra portugališkoji galera – ją daugelis klaidingai laiko medūza, nors tai taip pat kolonija, grobį gaudanti nuodingais čiuptuvais.
Spiralinė užfiksuoto giliavandenio milžino forma siejama su mityba: sifonoforai čiuptuvais gaudo smulkius vėžiagyvius, žuvis ir net kitus sifonoforus.
Kodėl jis lyginamas su mėlynuoju banginiu
Mėlynasis banginis laikomas sunkiausiu žinomu gyvūnu, o jo ilgis paprastai siekia apie 30 metrų. Tuo metu nufilmuotas sifonoforas vien išoriniu spirale susisukusiu žiedu buvo maždaug pusantro karto ilgesnis.
Mokslininkai pabrėžia, kad nors kolonijos ilgis gali būti milžiniškas, jos masė sudaro tik menką banginio masės dalį. Tai viena iš priežasčių, kodėl sifonoforai laikomi itin neįprastais vandenynų gyventojais.
Medūzų tyrėja Rebecca Helm atkreipė dėmesį, kad dauguma jos matytų sifonoforų kolonijų būna vos apie 20 centimetrų, rečiau – iki vieno metro ilgio. Todėl užfiksuotas egzempliorius laikomas išskirtinai retu.
Taip pat skelbiama, kad per tą pačią ekspediciją galėjo būti aptikta iki 30 naujų rūšių – tarp jų minimi, pavyzdžiui, Taningia genties kalmarai, stiklinių kempinių kolonijos ir milžiniškos hidros.
Leave a Reply