Europos Komisija paskelbė skirianti papildomus 210 mln. eurų programai „Marie Skłodowska-Curie Actions“ (MSCA), kuri finansuoja doktorantūrą ir podoktorantūros stažuotes visoje ES.
Kaip rašo „Euronews“, šis sprendimas pristatomas tuo metu, kai dalis JAV akademinės bendruomenės, Donaldui Trumpui pradėjus antrąją kadenciją, kalba apie vis sudėtingesnes sąlygas dirbti dėl biudžeto karpymų, vizų problemų ir politinės įtampos universitetuose.
Numatoma, kad papildomas finansavimas 2026–2027 metais leis paremti daugiau nei 700 tyrėjų. Vis dėlto pabrėžiama, kad realus poveikis gali būti ribotas, nes paraiškų MSCA konkursams skaičius pastaraisiais metais muša rekordus.
Vien 2026 metų MSCA podoktorantūros stipendijų kvietimas sulaukė daugiau nei 21 500 paraiškų – tai reiškia, kad konkurencija išlieka milžiniška net ir didinant biudžetą.
„Choose Europe“: bandymas pritraukti talentus
Papildomos lėšos yra platesnės ES iniciatyvos „Choose Europe“ dalis, kuri pradėta 2025 metų gegužę. Jos tikslas – paskatinti akademikus ir inovatorius rinktis Europą kaip alternatyvą darbui už Atlanto.
Ši kryptis ypač siejama su tuo, kad dalis tyrėjų JAV ėmė svarstyti apie išvykimą reaguodami į pokyčius akademinėje sistemoje, įskaitant finansavimo mažinimą ir politikos poslinkius.
Tačiau diskusija Europoje sukasi ne tik apie tai, kaip pritraukti mokslininkus, bet ir apie tai, ar žemynas gali pasiūlyti aiškų, patrauklų ir ilgalaikį kelią mokslininko karjerai.
Kritika: trūksta koordinacijos ir vieningos krypties
Buvusi Europos mokslinių tyrimų tarybos prezidentė Helga Nowotny iniciatyvas vertina kaip gerų ketinimų, bet nepakankamai suderintą bandymą konkuruoti dėl talentų.
Jos teigimu, strategija buvo pernelyg fragmentuota: valstybės narės, universitetai ir ES institucijos veikė tarsi atskirai, o kartais – net tarpusavyje konkuruodamos.
H. Nowotny taip pat pabrėžia, kad Europa turėtų ypač koncentruotis į jaunus tyrėjus, nes jų padėtis JAV, jos vertinimu, tampa vis sunkesnė.
Kartu ji įspėja, kad akademinė laisvė Europoje nėra savaime garantuota – kylant radikalesnėms politinėms jėgoms kai kuriose šalyse, mokslinės vertybės ir institucinės apsaugos turi būti nuolat ginamos.
Atvykti neužtenka: kaip išlaikyti mokslininkus Europoje?
Airijos University College Dublin prezidentė Orla Feely atkreipia dėmesį, kad tyrėjų pritraukimas tėra pirmas žingsnis. Norint juos išlaikyti, svarbūs ir praktiniai dalykai – nuo leidimų gyventi iki aiškių karjeros kelių, įskaitant ryšį su pramone.
Pasak jos, Europa turi stiprų mokslą, tačiau susiduria su iššūkiu šias žinias greitai paversti inovacijomis ir konkurenciniu pranašumu.
Tuo metu Portugalijos profesorius ir buvęs mokslo, technologijų ir aukštojo mokslo ministras Manuelis Heitoras teigia, kad pagrindinė problema yra ne idėjų stoka, o investicijų spraga, kuri galiausiai virsta ir inovacijų atotrūkiu.
Diskusijos dėl finansavimo ypač aktualios dabar, kai ES tariasi dėl 2028–2034 metų Daugiametės finansinės programos. Tarp svarstomų klausimų – ir „Horizon Europe“ biudžetas, kurio siūlomas dydis kai kurių universitetų kritikuojamas kaip mažesnis nei tikėtasi.
Leave a Reply