Po nupjauto medžio likęs kelmas daugeliui tampa ilgalaike problema: jį sunku išrauti, o technikos nuoma ar profesionalios paslaugos kainuoja. Vis dėlto kelmo nereikia nei kasti, nei griebtis agresyvios chemijos – yra natūralesnis būdas, leidžiantis medienai tiesiog suirti.
Lenkų portale „Deccoria.pl“ aprašomas metodas remiasi grybiena, priklausančia rūšiai Phlebiopsis gigantea (lietuviškai dažnai vadinama didžiąja plaušabude). Tai saprotrofinis grybas, natūraliai augantis ant negyvos medienos ir ją palaipsniui skaidantis.
Idėja paprasta: grybas „maitinasi“ kelmo mediena, todėl šis su laiku tampa trapesnis, sutrūkinėja ir lengviau pasiduoda pašalinimui. Tekste pabrėžiama, kad tokia priemonė neturėtų išsekinti dirvožemio ir neturėtų kenkti šalia augantiems augalams.
Per kiek laiko kelmas suyra, priklauso nuo jo dydžio, medienos kietumo, drėgmės ir oro sąlygų. Mažesni kelmai, kaip nurodoma, kartais suirsta maždaug per 6 mėnesius, o didesniems gali prireikti 1–2 metų.
Kaip naudojama kelmų skaidymo grybiena
Prekyboje tokios grybienos dažnai galima rasti kaip paruoštą preparatą, skirtą kelmams skaidyti. Straipsnyje minima, kad jo galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse, statybinių prekių centruose ar internetu.
Pirmas žingsnis – paruošti kelmą, kad grybiena lengviau prasiskverbtų į medieną. Rekomenduojama kelme išgręžti angas (mažiausiai apie 15 cm gylio), taip pat galima paviršių įrėžti, o pats kelmas turėtų būti nupjautas kuo arčiau žemės – tuomet procesas spartėja.
Toliau grybiena skiedžiama vandeniu pagal konkretaus produkto instrukciją ir supilama į išgręžtas angas bei ant kelmo viršaus. Kad kelmas neišdžiūtų, siūloma jį uždengti kompostu, mulčiu arba plėvele ir leisti gamtai atlikti savo darbą.
Kada kertant medį gali reikėti leidimo
Pačio kelmo šalinimas sode atskiro leidimo, kaip akcentuojama, nereikalauja, tačiau situacija keičiasi, kai kalbama apie medžio kirtimą. Straipsnyje primenama, kad daugeliu atvejų nekilnojamojo turto savininkams prieš kertant medį gali tekti gauti leidimą.
Remiantis Lenkijoje galiojančiomis taisyklėmis, pranešimas institucijoms dėl medžio kirtimo fiziniams asmenims gali būti privalomas, jei kamieno apimtis 5 cm aukštyje viršija nustatytas ribas. Nurodomi tokie slenksčiai: 80 cm – tuopoms, gluosniams, uosialapiams ir sidabriniams klevams; 65 cm – paprastiesiems kaštonams, baltažiedėms robinijoms ir platanams; 50 cm – daugumai kitų rūšių.
Taip pat pažymima, kad be leidimo galima kirsti mažesnius medžius, neviršijančius minėtų dydžių, o kai kuriais atvejais leidimas nereikalingas ir invazinėms svetimžemėms rūšims. Kadangi taisyklės skirtingose šalyse skiriasi, prieš kertant medį verta pasitikrinti konkrečiai jūsų vietovei taikomą tvarką.
Leave a Reply