Lenkija žada rekordinį finansavimą vietiniams keliams: per 10 metų – dar per 20 mlrd. zlotų

Written by

in

Lenkijos infrastruktūros ministerija planuoja per artimiausią dešimtmetį reikšmingai didinti finansavimą vietiniams keliams – kalbama apie daugiau nei 20 mlrd. zlotų papildomų lėšų. Apie tai paskelbė viceministras Stanisławas Bukowiecas.

Anot jo, per artimiausius metus valstybės dėmesys turėtų labiau krypti į savivaldybių kelius ir miestų apvažiavimus, nes pagrindinė greitkelių ir ekspreskelių struktūra Lenkijoje artėja prie užbaigimo.

Tarp svarbiausių numatomų pokyčių – ir deregulacija, ypač susijusi su procedūromis, kuriomis gaunami poveikio aplinkai sprendimai kelių investicijoms. Viceministro teigimu, dabartinė tvarka dažnai lėtina pasirengimą statyboms.

Kartu ministerija signalizuoja, kad artimiausiu laikotarpiu daugiau investicijų gali tekti geležinkeliams: tai siejama su Europos Komisijos kryptimi didesnį prioritetą teikti ekologiškesniam transportui.

3 mlrd. zlotų dabar ir planas dešimtmečiui

S. Bukowiecas nurodė, kad vietinių (savivaldybių) kelių užduotims biudžetas jau padidintas iki 3 mlrd. zlotų. Šios lėšos suskirstytos į dvi dalis: 1 mlrd. zlotų skiriamas modernizavimui ir dangos atnaujinimui, o 2 mlrd. zlotų – didesnės apimties rekonstrukcijoms, įskaitant kelio korpuso pertvarkymą ir platinimą.

Viceministro teigimu, per 10 metų siekiama šį finansavimą papildomai padidinti daugiau nei 20 mlrd. zlotų. Toks horizontas, ministerijos vertinimu, svarbus tiek planuojant rangos pajėgumus, tiek nuosekliai gerinant regionų susisiekimą.

Taip pat pranešta, kad rengiami pakeitimai įstatymui, susijusiam su vietinių kelių plėtros fondu, kuris yra vienas pagrindinių mechanizmų šiai krypčiai finansuoti.

Programas ketinama sujungti ir planuoti iki 2040 metų

Ministerija svarsto sujungti atskiras kelių programas ir sudaryti ilgesnės trukmės investicijų perspektyvą – bent iki 2040 metų. Tarp minėtų instrumentų – Kelių fondas, vietinių kelių plėtros programa bei šimto apvažiavimų programa, kuri šiuo metu numatyta iki 2030 metų.

S. Bukowieco teigimu, tokia integracija leistų į vieną planą įtraukti tiek projektus pagrindiniame kelių tinkle, tiek išplėstą apvažiavimų paketą, kuris ateityje turėtų tapti dar svarbesnis.

Aplinkosauginės procedūros – tarp didžiausių kliūčių

Viceministras pabrėžė, kad vienas didžiausių iššūkių kelių investicijoms išlieka poveikio aplinkai sprendimų gavimas. Pasak jo, ministerija jau žengė „mažais žingsniais“ – supaprastindama reikalavimus mažesniems projektams, ypač vienos važiuojamosios dalies keliuose.

Toliau numatomos derybos su Klimato ir aplinkos ministerija dėl sisteminių pokyčių. S. Bukowiecas atkreipė dėmesį ir į institucijų pajėgumų problemą – jo teigimu, atsakingoms aplinkos apsaugos tarnyboms gali trūkti žmogiškųjų išteklių, o tai taip pat lėtina procesus.

Paklaustas apie idėją steigti centrinę instituciją, kuri koordinuotų investicinius procesus tarp visų rinkos dalyvių, viceministras tokią kryptį vertino skeptiškai – jo manymu, tai reikštų papildomą biurokratiją, o ne greitesnį darbą.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *