Ramiojo vandenyno dugno metaliniuose gumuluose aptikta tūkstančiai gyvūnų – tai kelia klausimų dėl gavybos

Written by

in

Ramiojo vandenyno dugne randami polimetaliniai gumburai – tamsūs, kieti dariniai, turtingi geležies ir mangano – pasirodė slepiantys kur kas daugiau nei iki šiol manyta: jų viduje aptikta tūkstančiai organizmų.

Tarptautinė mokslininkų komanda, apie kurios tyrimą skelbiama žurnale „Scientific Reports“, ištyrė ne tik gumburų paviršių, bet ir smulkias ertmes, plyšius bei įdubas, esančias jų viduje.

Tyrimas atliktas Clarion-Clipperton zonoje – didžiulėje Ramiojo vandenyno dugno teritorijoje, kuri įvardijama kaip viena svarbiausių potencialių vietų giliavandenei metalų gavybai. Analizei paimti 244 gumburai iš maždaug 4–6 kilometrų gylio.

Rezultatai rodo, kad šie lėtai augantys dariniai gali būti savotiškos mikrobendruomenių „salos“ giliavandenėje aplinkoje, o jų pramoninis šalinimas reikštų ir buveinių naikinimą.

Ką mokslininkai rado gumburų viduje

Atskyrus gumburus dalimis ir ištyrus mikroskopu, iš viso suskaičiuoti 4 139 gyvūnai. Vidutiniškai viename gumbe rasta apie 17 organizmų, o „tankiausiame“ mėginyje – net 245.

Tarp aptiktų gyventojų dominavo nematodai (mikroskopinės kirmėlės) ir smulkūs vėžiagyviai. Taip pat rasta daugšerių, tardigradų ir kitų smulkių organizmų.

Ypač gausus pasirodė vienaląstis organizmas iš Thurammina genties. Dalis gyvūnų buvo mažesni nei 1 milimetras, o jų dydis leido įsitaisyti mikroskopinėse gumburų ertmėse.

Skirtinga bendruomenė nei aplinkiniuose nuosėdose

Didžiausias netikėtumas paaiškėjo atlikus genetines analizes: gumburų viduje gyvenantys organizmai sudaro aiškiai atskirą bendruomenę, kuri skiriasi nuo gyvūnų, gyvenančių aplinkinėse minkštose dugno nuosėdose.

Dar daugiau – bendruomenės gumburuose, esančiuose net už maždaug 1 000 kilometrų viena nuo kitos, buvo panašesnės tarpusavyje nei su gyvūnais gretimose dugno vietose. Tai leidžia manyti, kad metaliniai gumburai sukuria labai specifinę aplinką tam tikroms gyvybės formoms.

Kodėl tai svarbu planuojamai giliavandenei gavybai

Polimetaliniai gumburai turi vertingų elementų, įskaitant nikelį, kobaltą ir varį, kurie naudojami, pavyzdžiui, akumuliatoriams ir elektronikos įrenginiams. Dėl to giliavandenė kasyba pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio.

Tačiau tyrėjai pabrėžia ir kitą pusę: gumburai formuojasi itin lėtai – per milijoną metų gali paaugti tik keliais milimetrais. Vadinasi, jų atsinaujinimas per žmogaus gyvenimo laiką praktiškai neįmanomas.

Jeigu tokie dariniai būtų masiškai šalinami nuo dugno, kartu būtų naikinamos ir jų viduje gyvenančių organizmų buveinės. Tai galėtų reikšti negrįžtamą ištisų biologinių bendruomenių praradimą, įskaitant rūšis, kurių mokslas dar gali būti net neaprašęs.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *